Prekybininkai atlaikė viruso iššūkį: reagavo žaibiškai, pasitelkė technologijas

balandžio 14, 2020

Rimantas Mažulis

Pastarosios savaitės prekybininkams buvo tikras išbandymas, kuris, panašu, dar užsitęs. Juk tenka rūpintis ne tik kad lentynose netrūktų produktų, o internetu užsakytos prekės klientus pasiektų laiku, bet ir daryti tai užtikrinant maksimalų savo darbuotojų ir pirkėjų saugumą. Tuo metu fizinėse parduotuvėse veiklos laikinai vykdyti negalintys prekybininkai kabinasi už internetinės prekybos gelbėjimosi rato. Tiek vienu, tiek kitu atveju siekiant įveikti kylančius iššūkius dar svarbesnis tampa technologijų vaidmuo.

Pasikeitė ir vartotojų įpročiai

Reikia pažymėti, kad viruso epidemija bei karantino priemonės jau spėjo pakeisti ne tik prekybininkų darbo procesus, bet ir vartotojų įpročius. Gyventojai į parduotuves vyksta rečiau, tačiau vienu kartu perka daugiau. Be to, 2-3 kartus išaugo ir savitarnos sprendimų naudojimas. Visa tai rodo, kad gyventojai elgiasi atsakingai ir paiso epidemijos suvaldymo priemonių, stengdamiesi viešose vietose būti kuo mažiau ir laikytis socialinės distancijos.

Be to, reaguodami į situaciją prekybininkai savitarnos kasose planuoja pritaikyti ir papildomas technologines naujoves – pavyzdžiui, įgyvendinti zero touch modelį. Taikant jį, klientams visai nebereikėtų liesti ekrano rankomis, o mokėjimas būtų patvirtinamas spustelint koja specialų mygtuką. Papildomos technologijos leistų sveriamus vaisius ir daržoves atpažinti vaizdo kamera, išvengiant būtinybės ekrane naršyti prekių katalogą.

Investuoja į papildomą infrastruktūrą

Kaip žinia, dalis pirkėjų karantino metu į parduotuves apskritai vengia žengti koją, o kasdienių prekių užsisako internetu. Dėl to elektroninės prekybos apimtys Baltijos šalių rinkose išaugo 3 ir daugiau kartų. Tai reiškia, kad šioje srityje veikiantiems prekybininkams tenka didinti užsakymų surinkimo ir logistikos pajėgumą. Dėl susiklosčiusios situacijos elektroninės prekybos kanalą anksčiau, nei planavo, suskubo pristatyti ir nauji rinkos dalyviai, o maisto pristatymo į namus paslaugą pasiūlė ir kai kurios taksi bendrovės.

Akivaizdu, kad elektroninės prekybos srityje šiuo metu tikrai karšta, todėl Visoje Europoje, įskaitant ir Baltijos šalis, aktyviau nei bet kada diegiamos pažangios užsakymų surinkimo technologijos, kurios leidžia gerokai greičiau ir išvengiant klaidų surinkti užsakymų krepšelius. Taip pat kelis kartus išaugo prekių atsiėmimo punktų paklausa ir naudojimas.

Iš specialių terminalų užsakytas prekes gyventojai gali atsiimti patys, o tai prekybininkams gerokai palengvina logistikos uždavinius, kadangi daug užsakymų tereikia atvežti iki vienos vietos. Be to, maistomatai taip pat leidžia išvengti kontakto su kitais asmenimis ir prekes atsiimti maksimaliai saugiai. Maistomatai išties labai pasiteisino epidemijos užkluptose Europos šalyse, todėl turėtų pasitarnauti ir Baltijos šalyse. Maistomatų infrastruktūra prekybininkams bus naudinga ir karantinui pasibaigus, o įpratę tokiu būdų apsipirkti gyventojai greičiausiai jį dažniau naudos ir ateityje.

Elektroninė prekyba – galimybė prisitaikyti

Prekių atsiėmimo taškus masiškai įsirenginėja ne tik maisto prekių prekybos tinklai, bet ir kiti prekybininkai, kurie dėl karantino buvo priversti uždaryti fizines parduotuves. Daliai jų elektroninės prekybos kanalas tapo vienintele išeitimi siekiant neprarasti pajamų, padengti kaštus ir išsaugoti darbo vietas. Šioje sudėtingoje situacijoje verslai stengiasi, kiek įmanoma prisitaikyti, ir ieškoti naujų galimybių. Tai rodo ir trigubai  išaugusios prekybininkų investicijos į elektroninės prekybos sprendimus.

Tikėtina, kad karantino suvaržymai dar labiau paspartins jau kurį laiką stebimą prekybininkų orientavimąsi į elektroninę prekybą. Juolab, kad ir pirkėjai pirkdami prekes internetu jaučiausi vis patogiau. Kartu šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis išmoktos pamokos, optimizuoti procesai ir įdiegtos technologijos gali padėti prekybos įmonėms veikti efektyviau net ir gyvenimui sugrįžus į įprastą ritmą.

delfi.lt

Gavome jūsų užpildytą formą

TĘSTI