Kaip apsipirksime 2022-aisiais: 5 inovatyvios prekybos sektoriaus tendencijos

4 sausio, 2022

Po pirminio koronaviruso pandemijos šoko prie naujos elektroninės komercijos realybės staigiai prisitaikęs verslas Lietuvoje šiemet susidūrė jau su naujais iššūkiais: jis vis aktyviau ieškojo, kaip pagerinti pirkėjų patirtį, optimizuoti veiklą ir išsiskirti iš kitų. Toks noras proveržiui bei eksperimentavimui lėmė didesnį postūmį į inovacijas ir tuo pačiu išgrynino penkias prekybos sektoriaus tendencijas. Jos, panašu, taps vis ryškesnėmis ir tuoj į mūsų duris pasibelsiančiais 2022-aisiais.

E. komercija vis dar keičiasi

Prekybos persikėlimas į elektroninę erdvę šiemet vėl buvo susijęs su naujovėmis. Pavyzdžiui, maitinimo sektoriuje atsirado tik pristatymo ir atsiėmimo būdu pagal užsakymą paslaugas siūlantys restoranai. Be to, ėmė kurtis ir vadinamosios „tamsiosios parduotuvės“, kuriose galima apsipirkti tik internetu. Taip pat išpopuliarėjo vadinamoji „Q-commerce“ arba „greitoji komercija“, kai pirkėjui siūlomas vos iki 15 minučių siekiantis pristatymo greitis.

Beje, pastaroji naujovė tapo realybe ir dėl padidėjusio prekių pristatymo būdų skaičiaus: be kurjerio į namus paslaugos populiarėjo paštomatai, prekių atsiėmimas neišlipant iš automobilio, vis sparčiau prigyja ir maistomatų koncepcija. Pastaroji turėtų dar didesnį potencialą, jei vienu įrenginiu pradėtų naudotis keli skirtingi prekybininkai – taip maistomatas virstų lyg nedideliu prekių atsiėmimo centru. Be to, maistomatai yra puiki alternatyva maisto produktų parduotuvėms atokesnėse vietovėse, kur įrenginėti apsipirkimo vietą tiesiog neapsimoka, o pristatinėti asmeniškai – brangu ir neefektyvu.

Darbuotojų trūkumą sprendžia technologijos

Maistomatų skaičiaus didėjimą Lietuvoje galima drąsiai prognozuoti ir dėl dar kelių priežasčių. Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje šių metų sausį-rugsėjį buvo 12,7 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo metu darbuotojų trūkumo problema tampa vis akivaizdesnė. Tad šiuo atveju, augant prekių pristatymo įvairiais būdais poreikiui, maistomatai gali būti viena išeičių, leidžianti su mažiau darbuotojų pasiekti panašų ar netgi didesnį efektyvumą.

Be abejo, žmogiškasis veiksnys svarbus ir kitose pristatymo grandinės etapuose. Štai augant prekybos apimtims daugiau darbuotojų reikia surenkant prekes. Čia pagelbėti gali specializuotos e. užsakymų surinkimo sistemos, kurias renkasi ir prekybininkai Lietuvoje. Tuo metu užsienyje ši problema vis dažniau sprendžiama automatizuojant prekių surinkimo sandėlius, kurie užima mažiau vietos ir veikia kur kas greičiau – vertikaliai ir horizontaliai išdėstytais bėgeliais sandėlio viršuje judantys robotukai operatyviai paima ir surinkėjui perduoda reikalingą prekę. Tai greita, efektyvu ir tvaru.

Robotai artimiausiu metu galės padėti ir prekybos salėse – jau išbandomi prekes galintys kelti ir jas padėti prototipai, tad tik laiko klausimas, kada vieną tokių kolegų išvysime ir Lietuvoje. Gal jau 2022-aisiais?

Parduotuvės be darbuotojų

Trūkstant darbuotojų tiek sandėliuose, tiek prekybos salėse puse lūpų jau kalbama ir apie visiškai automatizuotas parduotuves. Jų atsiradimui galimybių suteikia tobulėjančios savitarnos kasos. Pastarosioms skiriama vis daugiau vietos prekybos centruose ne tik didžiuosiuose, bet ir mažuose šalies miestuose. Šiandien kai kurios parduotuvės, išskyrus piko metą, jau dirba tik jų režimu.

Prie savitarnos kasų populiarumo palaipsniui prisideda ir tokios inovacijos kaip dirbtiniu intelektu paremtas amžiaus nustatymas iš veido ar sveriamų produktų automatinis atpažinimas – taip apsipirkti galima daug greičiau, patogiau ir be jokio kontakto. Kalbant apie automatizuotų parduotuvių konceptą nereikėtų pamiršti ir kitų sprendimų, tokių kaip išmanieji vežimėliai ar specialūs brūkšninių kodų skaitytuvai, kurie leidžia prekes dėti tiesiai į savo pirkinių maišą, o išeinant iš parduotuvės tik stabtelėti susimokėti.

Išmanesnis parduotuvės valdymas

Prekybininkai šiemet susidūrė su didėjančiais transporto, paslaugų ir parduotuvių išlaikymo kaštais, kurie privertė ieškoti veiklos efektyvinimo galimybių. Atsakymas čia slypi ne tik prekių surinkimo proceso automatizavime, bet ir paverčiant parduotuves išmanesnėmis. Pagrinde tai – prekybos valdymo sistemos ir duomenų analitika. Taip galima matyti, kokia prekių paklausa, kokių produktų trūksta ar artimiausiu metu pritrūks. O optimizuojant šią sritį įprastai išvengiama prekių deficito, sandėliai nėra perpildyti, neužimama vieta tiesiog prekių laikymui bei randamas balansas tarp verslo efektyvumo ir pirkėjų pasitenkinimo.

Efektyvesniam darbui, klaidų išvengimui bei lankytojų pasitenkinimui gali padėti ir elektroninės etiketės. Nors, atrodytų, kad tai mažmožis visoje prekybos grandinėje, tačiau etikečių karpymas ir kaišiojimas į lentynas yra vienas neefektyviausių parduotuvės pajėgumų panaudojimo pavyzdžių. Skaičiuojama, kad viena elektroninė etiketė kaskart gali padėti sutaupyti iki 2 minučių darbuotojo laiko, o, kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys, kas savaitę pakeičiama bent 40 proc. visų parduotuvės etikečių. Beje, inovacija padeda išvengti su rankiniu kainų kaitaliojimu atsirandančių klaidų, kurios gali sutrikdyti visos parduotuvės darbą. Taip pat tai suteikia galimybę prekybininkui greitai reaguoti ir prisitaikyti prie prekybos pokyčių – keičiant kainas visame tinkle tuo pačiu metu pelno maržą galima padidinti net dešimtadaliu.

Personalizuota parduotuvė ekrane

Vienas pagrindinių aspektų, į kurį bus kreipiamas dėmesys artimiausiais metais, – kiekvieno lankytojo patirties personalizavimas. Tai galima padaryti dar labiau patobulinant savitarnos aptarnavimą, įgalinant „bendravimą“ per ekraną ir išmaniąsias lojalumo programas. Šiandien dalis specialių pardavėjų siūlomų programėlių jau leidžia atsiskaityti už pirkinius, o įvairios akcijos ir nuolaidos siūlomos pagal pirkėjo dažniausiai perkamas prekes.

Be to, jau veikia ir prekių skenavimas išmaniuoju telefonu, kuris taip pat sudaro sąlygas telefono ekrane matyti produkto galiojimo laiką, sudėtį, kainą, alergenus ir kitą informaciją. Svarbiausia, kad taip didinimas ne tik patogumas, bet ir kuriamas ryšys su pirkėju, auginamas lojalumas. Galiausiai, matydamas tokį sujudimą lojalumo sistemų vystyme drįsčiau prognozuoti, kad apsipirkimo funkcija pačioje aplikacijoje artimiausiu metu bus vis ryškesnė.

lrt.lt

Gavome jūsų užpildytą formą

TĘSTI