VMI diegs naujovę: popierinį kvitą pakeis elektroninis
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) per porą metų įgyvendins kelis projektus, kurie padės pamiršti popierines ataskaitas ir popierinius kasos operacijų žurnalus, o pirkėjai vietoje popierinio galės gauti elektroninį kvitą. Tikimasi, kad vien diegiamas išmaniųjų kasos aparatų posistemis verslui iš viso kasmet leis sutaupyti apie 68 mln. eurų.
Pirkėjo gaunamas e. kvitas primintų elektronines sąskaitas faktūras, kurios jau tapo privalomos viešųjų pirkimų srityje, tačiau vis dar retai naudojamos tarp verslo subjektų (B2B) ir dar rečiau – tarp verslo ir kliento (B2C), rašoma pranešime spaudai.
„E. kvitais būtų sukuriamos prielaidos mažinti rankinį darbą registruojant įmonių ūkines operacijas buhalterinėje apskaitoje ir gyventojams apskaitant namų ūkio išlaidas. Šiuo atveju automatinio duomenų apdorojimo programomis e. kvitų duomenys į apskaitos sistemas galėtų būti įkeliami automatizuotai. Tai ne tik mažintų žmogiškųjų klaidų tikimybę, bet ir didintų šia priemone besinaudojančių verslų darbo našumą“, – teigia VMI išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio projekto i.EKA vadovas Žilvinas Germanavičius.
Anot pašnekovo, šiuo projektu siekiama sukurti visas prielaidas ekosistemai, kurioje verslas galėtų ne tik suformuoti standartizuotą e. kvitą ir perduoti jo duomenis pirkėjui, bet ir turėti daugiau galimybių. Tai leistų savarankiškai kurti e. kvitų platformas su papildomomis pirkėjui skirtomis e. paslaugomis, pavyzdžiui, namų ūkio biudžetu, išlaidų analitika, e. kvitų archyvu prekių garantijoms, duomenų eksportu įvairiais formatais ir panašiai.
Startas 2023-aisiais, galimybė susipažinti – dabar
Anot Ž.Germanavičiaus, vienas svarbiausių uždavinių iki e. kvito perdavimo pirkėjams metodo praktinio išbandymo – sukurti viešai verslui prieinamą prototipą.
Planuojama, kad jį sudarantis e. kvito standartas ir prieigos taškas, kuris užtikrintų sąveiką tarp skirtingų e. kvitų platformų, turėtų būti pritaikomas jau 2023 metais.
Iki tol reikės pokyčių ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių kasos aparatų ir kitų atsiskaitymų fiksavimo priemonių naudojimą bei techninius reikalavimus, srityje. Taip pat teks papildyti e. kvito parengimo ir perdavimo pirkėjams techninėmis priemonėmis rekomendacijas.
„Pastarieji metai buvo kupini išbandymų, naujovių ir būtinybės prisitaikyti – stiprėjanti e. komercija paskatino daugybę įmonių kur kas labiau pasukti į technologijas, pasiūlyti patogius sprendimus vartotojams. Tad galimybė išduoti e. kvitus, tikime, taip pat yra itin laukiama verslo bendruomenės“, – sako VMI atstovas.
Į verslo atstovų klausimus žadama atsakyti mažmeninės prekybos technologinių sprendimų kūrėjos „StrongPoint“ lapkričio 24 dieną organizuojamame „Baltic Retail Forum 2021“ renginyje, kur viešai bus pristatoma e. kvitų ekosistemos vizija ir artimiausi planai.
Leis sutaupyti iki 68 mln. eurų
VMI dar teks sukurti ir vieną iš septynių išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemį (i.EKA). Jis leis asmenims nuotoliniu būdu užregistruoti kasos aparatus ar kitas atsiskaitymo priemones bei sudarys technines sąlygas tiesiogiai automatiniu būdu iš kasos aparatų ar kitų atsiskaitymo priemonių perduoti fiskalinius duomenis (kvito suma, PVM tarifai ir suma).
„Ši paslauga leis atsisakyti iki šiol galiojančios tvarkos, kai kiekvienas prekybininkas dienos pabaigoje turi spausdinti ataskaitas, jas klijuoti popieriniame kasos operacijų žurnale ir ranka užpildyti papildomą informaciją. Sutaupytą laiką padauginus iš vidutinio darbo užmokesčio, verslas kiekvienais metais patirs apie 67,6 mln. eurų mažesnę administracinę naštą“, – teigia VMI atstovas.
Kaip teigia Ž.Germanavičius, i.EKA posistemio diegimas su nauja „Virtualios fiskalizacijos“ e. paslauga ir paskui ją sekančios inovacijos taip pat sudarys prielaidas vystyti ne tik verslo apskaitos programas, bet ir inovatyvias atsiskaitymo priemones. Todėl ateityje bus galima naudoti ne tik kasos aparatus, bet ir kasos aplikacijas išmaniuosiuose įrenginiuose ar specialiai šioms funkcijoms pritaikytus bankinių kortelių skaitytuvus. Skaičiuojama, kad tai potencialiai turės įtakos daugiau nei 43 tūkst. kasos aparatus naudojančių mokesčių mokėtojų.