Pereiti prie turinio

Technologiniai pokyčiai prekybos centruose: pagreitis tik didėja

Publikuota: 1. kovo 2024

Per pastaruosius keletą metų mažmeninės prekybos tinklai įdiegė tiek automatizavimo sprendimų, kad atrodytų – kur toliau? Tačiau prekybininkų veiklos efektyvinimo kelias toli gražu nesibaigė, jau diegiamos arba testuojamos naujos technologijos – investuoti į tai prekybos įmones skatina keletas veiksnių, nuo darbuotojų stygiaus sektoriuje problemos iki artėjančių naujų reguliacinių reikalavimų.

Didžiausi pokyčiai įvyko prekybos centrų kasų zonose – smarkiai mažėjo tradicinių kasų skaičius, plėtėsi savitarnos kasų zonos. 

„Įtemptoje konkurencinėje kovoje prekybininkai privalo ieškoti technologinių sprendimų, kaip dirbti našiau, greičiau, efektyviau.  Įdiegus savitarnos kasas, vienas darbuotojas gali prižiūrėti net kelias kasas, tai gerokai padidino kasų pralaidumą ir padėjo spręsti eilių prie kasų problemą. Be to, taip iš dalies atremiamas darbuotojų trūkumo iššūkis“, – sako Rimantas Mažulis, technologinius sprendimus prekybininkams teikiančios įmonės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims ir Suomijai.

Savitarnos evoliuciją matome savo akimis – iš pradžių parduotuvėse atsirado savitarnos skenavimo sistemos, kai pasiėmus specialų įrenginį produktai skenuojami iškart prekybos salėje, o kasoje (savitarnos) atliekamas tik atsiskaitymas. Vėliau šis modelis dar labiau transformavosi – pakanka programėlės mobiliajame telefone, ir skenavimo procesas atliekamas tiesiog su telefono kamera. Išeinant po apsipirkimo, telieka vienas stabtelėjimas – susimokėti.

Siekiant užtikrinti kuo spartesnę ir patogesnę apsipirkimo kelionę, savitarnos galimybės toliau tobulinamos: pavyzdžiui, prekių atpažinimą savitarnos kasose paspartina dirbtiniu intelektu grindžiama kompiuterinės regos technologija. Kai kurios naujovės prekyboje diegiamos ir dėl reguliacinių reikalavimų.

Ieško sprendimų, kaip parduoti tabaką

2025 m. Lietuvoje įsigalios draudimas viešai eksponuoti tabako gaminių ir jų aksesuarų – bus leidžiama tik nurodyti rūkalų pavadinimus ir jų kainas. Toks reguliavimas nėra naujiena – panašūs ribojimai taikomi Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Islandijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Sakartvele, Naujojoje Zelandijoje ir kitose šalyse.

Dalis Lietuvos prekybininkų jau įdiegė tam tikrus sprendimus, kuomet tabako gaminiai įsigyjami kasoje, o atsiimami jau už kasų. Tačiau dauguma dar testuoja rinkoje esančius sprendimus. Kad ir kokie bus prekybininkų pasirinkimai, svarbiausia, kad naujovės sklandžiai įsilietų į visą kasų zonos darbą, nebūtų prarastas anksčiau pasiektas efektyvumas, pabrėžia R. Mažulis.

„StrongPoint“ jaučia išaugusį susidomėjimą savo siūlomu automatizavimo sprendimu „Vensafe“. Jį naudojant, pirkėjai tabako gaminius iš pateikiamo sąrašo išsirenka bei už juos atsiskaito įprastose arba savitarnos kasose, kur gauna specialų kvitą su brūkšniniu kodu. Įsigyti gaminiai išduodami kodą nuskaičius specialiame įrenginyje, kuris paprastai įrengiamas už kasų.

„Vensafe“ prisideda ir prie prekybininko veiklos efektyvumo – nereikia papildomų lentynų ar informacijos skyrių, kurie turėtų būti nuolat tikrinami ir pildomi. Visa tai pakeičia automatinė sistema, atpažįstanti ir pranešanti, kada kas baigiasi. Kartu išpildanti būsimą įstatymo reikalavimą – mažinti tabako matomumą. „StrongPoint“ skaičiavimais, prekybos tabako gaminiais automatizavimo sprendimas parduotuvės darbuotojų darbo laiko sąnaudas per metus vidutiniškai sumažina 4000 val.

Lietuvoje iki visiško prekybos tabako gaminiais automatizavimo trūksta vienintelio žingsnio – galimybės patvirtinti pirkėjo tapatybę pasitelkus dirbtinį intelektą. Toks sprendimas jau taikomas Didžiosios Britanijos ir Estijos parduotuvėse, tačiau Lietuvoje to kol kas neleidžia įstatymai – patvirtinimą privalo suteikti fizinis asmuo. 

Nuostolių prevencijai – kompiuterinė rega

„StrongPoint“ pastebi, kad prekybininkams pastaruoju metu sugrįžo dar viena galvos skausmų priežastis, kuri kelerius metus lyg ir buvo antrame plane – tai vagystės ir dėl jų patiriami nuostoliai. Ilgapirščių užmačias kursto ekonominės aplinkybės, be to, jie stebi technologinius pokyčius bei bando pergudrauti savitarnos kasas.

„Šią problemą padeda spręsti dirbtinis intelektas, aprūpintas kompiuterinės regos technologijomis. Tokie sprendimai leidžia identifikuoti įvairius vagysčių ir bandymų apeiti savitarnos sistemą scenarijus – pavyzdžiui, kai bandoma iš savitarnos kasų išeiti nenuskenavus visų prekių arba vietoj į prekių krepšelį įsidedamų brangesnių sveriamų prekių savitarnos kasos ekrano meniu pasirenkamos pigesnės. Paprastai tariant, dirbtinis intelektas „mato“, kokios prekės pasirenkamos, kiek jų skenuojama, be to, padeda identifikuoti iš katalogo pasirenkamas sveriamas prekes. Tai padeda prekybininkams sumažinti dėl vagysčių patiriamus nuostolius ir tuo pačiu pagreitina apsipirkimą pirkėjams“, – teigia R. Mažulis.

Prie vagysčių prevencijos gali prisidėti ir „Vensafe“ sprendimas, kuris gali būti taikomas labiau vagiamų brangesnių prekių – skutimosi priemonių, vitaminų, kosmetikos, baterijų – pardavimui. Kaip ir tabako gaminių atveju, šios prekės gali būti atsiimamos tik už kasų zonos, tai reiškia, kad jos taptų nepasiekiamos vagišiams prekybos salėje.

„Prekybos sektoriaus technologijos yra nuolatiniame virsme ir neabejoju, kad kiekvienam smalsu, ką dar naujo galėsime išvysti parduotuvėse. Nes apsipirkimo procesą patiriame bene kiekvienas. Ateinančiais metais šį kelią smarkiai tobulinti turėtų dirbtinis intelektas ir jo panaudojimo būdai“, – prognozuoja R. Mažulis.

Verslo žinios