Technologijos atokiose vietose: kam reikalingi maistomatai kalnuose ar nuošaliame archipelage?

15 spalio, 2021

Atšiaurios gamtos apsuptoje, vos kelių šimtų gyventojų vietovėje – prekių pasirinkimas lyg didžiuliame prekybos centre. Kaip rodo Skandinavijos kalnuose ar atokiose pajūrio pakrantėse įsikūrusių miestelių pavyzdžiai, sujungiant naujausias technologijas, tai jau senokai tapo įmanoma. Dėl suteikiamo patogumo ir galimybių lengviau planuoti laiką vadinamieji maistomatai ne veltui savo vietą vis dažniau randa ir Baltijos šalyse.

Padeda gyvenantiems atokiau

Sėkmingų maistomatų pritaikymo istorijų apstu Šiaurės Europoje, kur susisiekimą ir infrastruktūros plėtrą apsunkina kalnai, fjordai ir kitos natūralios gamtos kliūtys. Tiek dėl jų, tiek dėl didžiulio valstybių ploto egzistuoja daugybė mažų ir atokesnių miestelių, kuriuose įrengti parduotuves tiesiog finansiškai neapsimoka.

Vienas pavyzdžių – Norvegijoje atokiau nuo kitų vietovių esantis vos kiek daugiau nei tūkstančio gyventojų Nevlunghavno miestelis. Anot mažmeninės prekybos technologinių sprendimų bendrovės „StrongPoint Technology“ vadovo Juliaus Stulpino, gerokai į pietus nuo Oslo išsidėsčiusioje gyvenvietėje didesnių parduotuvių tiesiog nėra, o iki artimiausio didesnio miesto reikia keliauti kone 20 kilometrų. Todėl ši problema buvo išspręsta naudojantis maistomatais – Nevlunghavno gyventojai maisto prekes užsisako internetu, o jas į specialius, paštomatus primenančius įrenginius pristato kurjeris.

Pasak J. Stulpino, tokių pavyzdžių apstu ir Švedijoje, kur įrengta jau beveik 200 maistomatų. Neretai jie, įrengti kažkur kalnuose ar salynuose, pasitarnauja ir turistų reikmėms. „Šie terminalai, visų pirma, suteikia lankstumo apsipirkti internetu ir atsiimti užsakytas prekes bet kuriuo patogiu metu prieš tai sulaukus apie užsakymo atlikimą informuojančios trumposios SMS žinutės. Nereikia nei taikytis prie parduotuvės darbo valandų, nėra ir papildomų išlaidų, susijusių su prekių pristatymu į namus. Svarbu ir tai, kad perkant internetu dažniausiai pasiekiamas kur kas didesnis asortimentas nei mažose parduotuvėlėse“, – privalumus vardija pašnekovas.

Populiarumą sustiprino pandemija

Kaip pasakoja J. Stulpinas, maistomatai vietos randa ir šalia didžiųjų prekybos centrų – užsakius prekes, jos surenkamos ir patalpinamos į maistomatus vos per kelias valandas. Kitaip sakant, tampa įmanoma naudotis didžiųjų prekybos centrų paslaugomis į juos net neužeinant.

„Augantį šios mobilios technologijos populiarumą lemia ir tai, kad galima užsisakyti net greitai gendančius ir šaldytus produktus. Atitinkami maistomato skyriai veikia ir kaip šaldytuvas su trimis skirtingais temperatūros režimais, pritaikytais kambaryje galimiems laikyti, šviežiems produktams ir šaldytai produkcijai. Taigi kiekvienas produktas visada bus laikomas idealioje jam temperatūroje, kol bus atsiimtas“, – teigia „StrongPoint Technology“ vadovas.

Anot jo, maistomatų atsiradimą didmiesčiuose ypač skatina besikeičiantys vartotojų įpročiai – klientai dažnai pageidauja pasirinkti iš kelių skirtingų pristatymo variantų. Taip pat nemažai nulėmė ir koronaviruso pandemija, kai pirkėjai nori apsipirkti išvengiant papildomų kontaktų su kitais žmonėmis. „Tai ypač pastebima Estijoje, kurioje fiksuojamas maistomatų bumas. Čia jau veikia apie 20 šių įrenginių. Tuo metu Lietuvoje didelę įtaką inovacijų plėtrai turėjo elektroninė maisto produktų prekyba – jos apimtys praėjusių metų kovo–balandžio mėnesiais išaugo net penkis kartus“, – sako J. Stulpinas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad vengiant kontakto bei norint parduotuvėje praleisti mažiau laiko, vis dažniau pradedama naudotis ir savitarnos kasomis. Taip pat daugiau pirkėjų atsiskaito bekontaktėmis kortelėmis ar naudojasi maistą pristatančių kurjerių paslaugomis.

„Mes matome, kad pirkėjai vis dažniau ieško naujų būdų apsipirkti ir atsiimti prekes greičiau, o vienu jų galėtų tapti būtent maistomatai. Jais, kaip rodo mūsų atlikto tyrimo duomenys, jei būtų galimybė, visada ar kartais naudotųsi net trys iš penkių pirkėjų. Akivaizdu, kad pirkėjai supranta, kad tai greitas, patogus ir saugus apsipirkimo būdas, kurį galima pritaikyti tiek didžiuosiuose šalies miestuose, tiek kur kas mažesniuose miesteliuose ar net kaimo vietovėse“, – apibendrina J. Stulpinas.

 

Baltijos šalių gyventojų apklausą bendrovės „StrongPoint“ iniciatyva tyrimų kompanija „Norstat“ atliko šių metų kovo-balandžio mėnesiais. Iš viso kiekvienoje šalyje buvo apklausta po 800 vyresnių nei 18 metų amžiaus gyventojų.

 

15min.lt

Gavome jūsų užpildytą formą

TĘSTI