Šie darbo skelbimai sulaukia bemaž dvigubai didesnio kandidatų dėmesio – darbuotojams tai labai svarbus aspektas

3 rugsėjo, 2021

Pandemija darbą iš namų pavertė nauja realybe, tačiau virusui kiek atsitraukus dažna įmonė susidūrė su kita dilema – pakviesti darbuotojus grįžti į biurus ar toliau dirbti nuotoliniu būdu. Darbo rinkos ekspertų teigimu, vis daugiau įmonių šį klausimą sprendžia pasirinkdamos trečią variantą – hibridinio darbo modelį. Ir ne veltui. Savo ruožtu verslo atstovai priduria, kad būtent dėl pandemijos susiformavęs lankstesnis požiūris į darbo organizavimą ėmė kurti ne tik pridėtinę vertę, bet ir tapo konkurenciniu pranašumu.

Galimybę dirbti iš namų siūlantys darbdaviai – patrauklesni

Darbo skelbimų ir karjeros konsultacijų svetainės „CVonline.lt“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, pandemija ir karantinas privertė įmones į darbo organizavimą pažiūrėti gerokai plačiau. Be to, karantinas parodė, kad tinkamai pasiruošus ir sustygavus procesus, galima efektyviai dirbti ir nuotoliniu būdu, kuo daug darbdavių anksčiau abejojo. Dėl to daugelis įmonių karantino metu ėmė derintis prie darbuotojų pageidavimų, o net ir šiam pasibaigus neskuba grįžti prie darbo biure ištisą savaitę.

„Kaip rodo portalo manoalga.lt atlikto tyrimo duomenys, galimybę dirbti iš namų turinčių darbuotojų dalis Lietuvoje nuo 2018 metų išaugo trigubai ir šiemet siekia 32 proc. Maža to, patiems darbuotojams ieškant darbo tokia galimybė tampa vienu svarbiausių aspektų. „CVonline“ duomenimis, darbo pasiūlymai, kuriuose nurodoma apie galimybę dirbti iš namų, sulaukia beveik dvigubai didesnio kandidatų dėmesio nei skelbimai, kuriuose apie tai neužsimenama“, – sako R. Karavaitienė.

Ekspertės teigimu, šiuo metu apie 15 proc. įmonių darbo skelbimuose nurodo, kad darbuotojams suteikia galimybę dirbti iš namų. Dažniausiai tokia galimybė suteikiama IT, bankininkystės, žmogiškųjų išteklių, klientų aptarnavimo, rinkodaros, finansų, žiniasklaidos sričių darbuotojams. Be to, nuotolinio darbo galimybes darbuotojams dažniau suteikia didesnės įmonės. Kompanijose, turinčiose 250-999 darbuotojus, nuotolinio darbo galimybėmis vidutiniškai naudojasi 45 proc. jų. Daugiau nei 1000 darbuotojų turinčiose įmonėse darbas iš namų prieinamas 50 proc. darbuotojų.

Darbuotojai noriai grįžta į biurus

Savo ruožtu mažmeninės prekybos technologinių sprendimų bendrovės „StrongPoint“ personalo vadovė Baltijos šalims Monika Romeiko atskleidžia, kad kai kurios įmonės apie hibridinį darbą ėmė galvoti dar prieš įsibėgėjant pandemijai.

„Kai esi orientuotas ne į procesą, o į rezultatą, hibridinis darbo modelis prie tokio požiūrio puikiai tinka. Visuomet pasitikėjome savo darbuotojais, suteikėme jiems daug autonomijos – tai vienas svarbiausių mūsų įmonės principų, kadangi aiškiai matome bendru pasitikėjimu kuriamą pridėtinę vertę. Tiesa, iki pandemijos darbuotojai patys dažniau rinkosi darbą biure, nes tai buvo labiau įprasta. Visgi pandemija pastarąjį požiūrį kardinaliai pakeitė, todėl po antrojo karantino, atėjus metui apsispręsti, kaip dirbsime toliau, vedini savo vertybių suteikėme darbuotojams dar daugiau laisvės patiems rinktis, iš kur ir kada dirbti“, – sako M. Romeiko.

Pašnekovė pažymi, kad nepaisant to, atlaisvinus karantiną labai daug darbuotojų visgi grįžo dirbti į biurą. Šiuo metu iš biuro dirba maždaug 80 proc. įmonės darbuotojų. Anot M. Romeiko, tai rodo, kad komandai yra gera būti ir dirbti kartu, o daugelis žmonių po ilgų nuotolinio darbo mėnesių buvo išsiilgę gyvo bendravimo.

Atsivėrė naujų galimybių

Pasak M. Romeiko, nereikia stebėtis, kad kiekviename biure atsiras ir tokių darbuotojų, kurie prioritetą teikia darbui iš namų, tačiau tai neturėtų būti vertinama kaip neigiamas signalas darbdaviui.

„Mūsų patirtis parodė, kad nuotolinis darbas nesukelia jokių problemų. Priešingai – darbuotojų produktyvumas dirbant nuotoliniu būdu netgi išaugo. Žinoma, kiekvienas vadovas turbūt norėtų matyti visą komandą gyvai, nes taip geriau jaučiamos bendros nuotaikos ir atmosfera, stiprinamas tarpusavio ryšys. Tačiau tai yra pačių vadovų užduotis – kurti tokią darbo aplinką, kurios dalimi žmonės norėtų būti ne per kompiuterio ekraną, o gyvai“, – įsitikinusi pašnekovė.

Be to, M. Romeiko teigimu, nuotolinis darbas atvėrė platesnes galimybes pritraukti darbuotojų iš kitų miestų ar net užsienio, kurie nenori dėl darbo keltis gyventi kitur. „Galima drąsiai teigti, kad efektyviai subalansuotas hibridinio darbo modelis potencialių darbuotojų ieškantį verslą išlaisvina geografiškai. Tai netgi tampa konkurenciniu pranašumu prieš kitas įmones, kurios darbo organizavimo atžvilgiu nėra tokios lanksčios, kadangi jų tikslinė auditorija iš esmės yra tik didmiesčių gyventojai“, – pažymi ji.

Ateityje atsiras ir alternatyvių darbo modelių

Savo ruožtu R. Karavaitienė įsitikinusi, kad vis didesnės dalies įmonių pasirenkamas hibridinis darbo modelis taps vyraujančiu, o darbuotojai galimybę derinti darbą iš biuro ir namų laikys nebe privalumu, o būtinybe.

Ji teigia sutinkanti, kad siekiant užtikrinti hibridinio darbo modelio efektyvumą reikia šiek tiek drąsos ir laiko ieškant kiekvienai įmonei optimalaus varianto. Be to, tam svarbu organizacijoje puoselėti pasitikėjimo kultūrą.

„Ateityje gali atsirasti dar įvairesnių darbo organizavimo modelių, naujų darbo santykių ir formų. Siekiant veikti efektyviai ir pritraukti reikiamų darbuotojų, nebegalima įsikibus laikytis tų metodų, kurie galbūt veikė anksčiau, tačiau nebūtinai bus tinkami rytoj. Darbo organizavimo pokyčiai vyksta ne tik dėl pandemijos, bet ir naujų kartų įsiliejimo į darbo rinką, darbo įrankių ir technologijų inovacijų, kintančio žmonių požiūrio į darbą. Įmonėms neabejotinai svarbu su šiais pokyčiais suspėti, jiems iš anksto ruoštis ir atsižvelgti į darbuotojų poreikius“, – sako R. Karavaitienė.

 

Šaltinis: delfi.lt

Gavome jūsų užpildytą formą

TĘSTI