Prekes siūlo skenuoti išmaniau
Sistema, leidžianti parduotuvėje pačiam skenuoti prekes mobiliuoju telefonu, greitai gali ateiti ir į Lietuvą. Tokį sprendimą siūlantys tiekėjai tikisi, kad verslas jį diegti pradės 2015 m. Savo ruožtu prekybininkai kol kas tebėra atsargūs: jie vertina, kiek pirkėjų gali susidomėti naujove ir per kiek laiko taip atsitiks.
„Šiandieniniai septyniolikmečiai, kurie dar patys neapsiperka, po dvejų trejų metų bus studentai ir jau eis į parduotuves pirkti maisto patys. Jie visi turi išmaniuosius telefonus ir tikrai naudosis naujomis technologijomis“, – besikeičiantį būsimą pirkėją apibūdina Evaldas Budvilaitis, UAB „New Vision Baltija“ generalinis direktorius.
Technologinius sprendimus prekybininkams siūlanti bendrovė pristatė naują sprendimą – savitarnos skenavimo sistemą „SmartBip“, pritaikytą išmaniesiems telefonams bei planšetiniams kompiuteriams. Šioje sistemoje sutartį su prekybos centru pasirašę pirkėjai gali naudotis savo išmaniuoju telefonu: jie patys skenuoja išsirinktas prekes ir jas gali pakuoti. Prie kasos reikia tik sumokėti susidariusią sumą kasininkui grynaisiais, kortele arba naudojantis integruotuoju mobiliuoju mokėjimu.
„Klientas laikomas tarsi VIP pirkėju, gauna teisę pats skenuoti prekes, apsipirkti, tačiau parduotuvė žino jo duomenis, nustato šio pirkėjo tapatybę. Pasirašydamas sutartį žmogus taip pat turėtų sutikti, kad atsitiktiniu būdu jis gali būti patikrintas, jo prekės nuskenuotos“, – apie saugumą kalba p. Budvilaitis.
Atsipirks per metus
Italijos IT bendrovės „RetAPPs“ sukurtas „SmartBip“ pirkėjams sudaro sąlygas greičiau išeiti pro kasas, nes ten jiems reikia tik atsiskaityti – pirkiniai jau yra nuskenuoti ir supakuoti. Apsiperkantys klientai taip pat gali matyti galutinę sumą už prekes, valdyti savo prekių krepšelį, be to, dar perkant juos pasiekia informacija apie akcijas, specialius pasiūlymus ir nuolaidas. Toks apsipirkimas, pasak p. Budvilaičio, naudingas ir prekybininkams. Šie gali konkrečiam pirkėjui pritaikyti nuolaidų, kuponų, iškart siūlyti papildomų prekių.
„Tokie sprendimai būtent dėl bendradarbiavimo tarp gamintojų ir prekybininkų, dėl efektyvesnės rinkodaros Vakarų Europoje atsiperka greičiau nei per metus“, – skaičiuoja p. Budvilaitis. Panaši sistema veikia Estijoje, tačiau ten įrengti apsipirkimo terminalai, specializuoti mobilieji kompiuteriai, juos pirkėjai gali pasiimti prie įėjimo. Skenuojant prekes asmeniniais mobiliaisiais prietaisais, investicijos į papildomą įrangą atkrenta, tad ir investicijos esą nėra didelės. Sprendimo kainodara, pasak p. Budvilaičio, priklauso nuo tinklo dydžio, klientų skaičiaus. Ponas Budvilaitis svarsto, kad „SmartBip“ gali tikti daugeliui greito apyvartumo prekių parduotuvių. „Nereikėtų manyti, kad tokio sprendimo imsis drabužių, avalynės ar vaistų pardavėjai, tačiau jį drąsiai rinktis gali tiek didieji maisto tinklai, tiek mažesni, nes pirminės investicijos nedidelės. Tai gali būti ir kioskai, statybos ar grožio, higienos prekių parduotuvės“, – vardija vadovas.
Jis prognozuoja, kad kitąmet susidomėjimas nauja sistema turėtų pastebimai išaugti, o nuo 2015 m. prognozuoja ir pirmuosius šios sistemos diegimo pavyzdžius Lietuvoje.
Pasverti poreikį
Pasak Andriaus Petraičio, prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovo, tinklas svarsto apie tokios atsiskaitymo sistemos diegimą ateityje.
„Mūsų manymu, mobiliųjų telefonų paslaugų pritaikymas mažmeninės prekybos rinkoje yra labai perspektyvi sritis, tačiau tokių investicijų atsiperkamumas užtrunka, nes žmonės ne iš karto įpranta jomis naudotis ir pajunta naudą. O dėl šio konkretaus sprendimo manome, kad investicijos galėtų pradėti duoti grąžą po 2–3 metų “, – skaičiuoja Petraitis.
Renata Saulytė, UAB „Maxima LT“ komunikacijos vadovė, sako, kad „SmartBip“ sprendimo tinklas dar nėra išanalizuotas, tačiau bendrovė vertina ir stebi įvairius naujus klientų aptarnavimo būdus. „Pirmiausiai vertiname, ar tai tinka Lietuvos rinkai, ar patiks klientams. Kiekviena inovacija turi būti patogi vartotojui, labai svarbu numatyti, ar klientai tai supras, priims. Niekas taip nepiktina klientų, kaip kokia nors naujovė, ypač jei iš pradžių ji yra neaiški“, – kriterijus vardina p. Saulytė. Pasak jos, tinkas skaičiuoja ir tai, kokia pirkėjų dalis galėtų inovacija naudotis, kiek į ją reikės investuoti, kada atsipirks.
„Ateityje prekyboje į virtualiąją erdvę bus perkelta vis daugiau paslaugų, taip pat plis mobilieji ir kiti apsipirkimo būdai. Tai tikrai ateis ir iki Lietuvos, tik klausimas, kaip sparčiai. Didžioji dalis pirkėjų Lietuvoje dar yra konservatyvūs, atsargiai žiūri į naujas technologijas“, – sako p. Saulytė. Justas Gavėnas, UAB Ekonominių konsultacijų ir tyrimų verslo plėtros vadovas, abejoja, ar tokie sprendimai Lietuvoje greitai prigytų. Pasak jo, išmaniųjų telefonų skaičius rinkoje auga, tačiau klausimas, ar žmonės išnaudoja bent dešimtadalį išmaniojo aparato funkcijų.
„Toks jausmas, kad daugelis neišnaudoja, tad ne visi turintys telefoną naudojasi ir naujomis programomis, inovatyviais sprendimais“, – svarsto p. Gavėnas.
Savo ruožtu p. Budvilaitis teigia, kad savitarnos skenavimas Lietuvoje gali sudominti 15–10% parduotuvės pirkėjų.
„SmartBip“ sprendimas veikia didžiuosiuose Italijos prekybos tinkluose, tokiuose kaip „Auchan“, „Coop Estense“, „Tigros“ ir „Conad Centro Nord“. Juo naudojasi daugiau kaip 20.000 pirkėjų, daugiausia – 20–45 m. amžiaus.
Šaltinis: Verslo žinios, Asta Šerėnaitė