Pirkėjų srautą galima susieti ir su lauko temperatūra (Kostas Baubinas, Verslo žinios)

22 birželio, 2012

Lietuvos parduotuvių ir prekybos centrų lankytojus skaičiavusius studentus ar pensininkus pamažu keičia infraraudonųjų spindulių jutikliai bei vaizdo kameros. Žinodami tikslius lankytojų skaičius, pavieniai prekybininkai gali vertinti savo darbo rezultatus, o prekybos centrai – geriau įkainoti nuomą ar net automatiškai valdyti įvairias pastato sistemas.

Nors lankytojų ir realių pirkėjų santykio (angl. conversion rate, CR) rodiklis mažmenininkų naudojamas ne vieną dešimtmetį, tik pastaraisiais metais automatinės lankytojų srautų skaičiavimo sistemos prekybininkams tapo įkandamos. Justas Gavėnas, konsultacijų UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo plėtros vadovas, komentuoja, kad CR prekybininkams gali parodyti, ar gerai darbuotojai aptarnauja lankytojus, koks įvairių rinkodaros kampanijų ar akcijų efektyvumas.

„Didžiausia problema ilgą laiką buvo mažmenininkams per brangi srautų matavimo įranga, todėl dar neseniai visi matėme, kaip lankytojai buvo skaičiuojami įprastai. Ir dabar išlieka tikslumo iššūkis – neteisingai parinkta skaitiklių padėtis ar patys skaitikliai gali susikibusią porą palaikyti vienu lankytoju, o rankomis mosikuojantį asmenį – net trimis. Visgi šios technologijos populiarėja ir parduotuvių savininkams leidžia geriau vertinti darbuotojų rezultatus, be to, jos netgi įplieskia tam tikrą kovą tarp parduotuvių-nuomininkių ir prekybos centrų, kadangi šie dažnai pateikia kur kas didesnius pirkėjų srautus nei faktiniai skaičiai“, – komentuoja p. Gavėnas.

Pasak jo, nors Lietuvos mažmenininkai dar nejungia lankytojų skaičiuoklių su kitomis savo patalpų sistemomis (pvz. taip būtų galima automatizuoti vėdinimo parametrų keitimą), per ilgą laiką sukaupta ir valandų ar net minučių tikslumu išskaidyta statistika leidžia iš anksto pasiruošti žmonių antplūdžiams ar štiliui.

„Mažesnieji prekybininkai šių skaičiuoklių neįperka, didieji juos turi senokai, tačiau klausimas, kaip jie šiuos duomenis panaudoja ir su kokia kita informacija susieja. Prekybos sektorius labai dinamiškas, o nutarus, kad įvairius rodiklius būtina sekti kasdien ar net kas valandą, atsiranda didžioji vertė. Pavyzdžiui, lauko temperatūrą galima susieti su lankytojų srautu ir jų perkamomis prekėmis – tai galbūt parodys, kokios įtakos temperatūra turi vandens pardavimams“, – pasakoja p. Gavėnas.

Keičia grafikus ir kainas

Savo ruožtu Vaidas Bielinis, verslo technologijų UAB „New Vision Baltija“ pardavimų vadovas, akcentuoja, kad įvairiais pjūviais išskaidytas tikslus lankytojų skaičius prekybininkams leidžia tiksliau priimti verslo sprendimus.

„Pavyzdžiui, vienas mūsų klientas manė, kad lankytojų pikas yra savaitgaliais, tačiau skaičiuoklė parodė, kad vis dėlto pirkėjų gausiausiai susirenka penktadienį vakarop, todėl teko koreguoti darbo grafiką. Kita vertus, prekybos centrų valdytojai, analizuodami skirtingų įėjimų duomenis, gali koreguoti nuomos sąlygas, o savo atskirus duomenis turinčios parduotuvės pateikti įrodymus“ apie tokių skaičių pagrįstumą arba padaryti išvadas, kad galbūt kai kas jų veikloje negerai“, – pasakoja V. Bielinis.

„New Vision“ Baltijos šalyse šiuo metu yra įrengusi per 200 vaizdo kameromis grįstų lankytojų skaičiavimo sistemų, o p. Bielinio teigimu, susidomėjimas jomis auga.

„CR rodiklis egzistuoja seniai, tačiau jo reikšmė išaugo po recesijos. Kita vertus, bet kokia sistema be žmogaus nėra efektyvi, būtent žmogus pagal gaunamą informaciją turi priimti sprendimus“, – teigia p. Bielinis.

Jo bendrovė su keliais klientais šiuo metu bando ir dar pažangesnius sprendimus, pvz., konkrečių parduotuvės zonų „karščio žemėlapius“, nurodančius, kiek žmonių kokį laiką išbuvo kelių kvadratinių metrų ploto zonoje. Zonų skaičiuokliai pradedami naudoti ir prie kasų eilių, tai padeda įvertinti jų darbuotojų efektyvumą ir atitinkamai reaguoti į padidėjusius srautus.

Rado Lietuvoje

Ingrida Kochanskienė, aksesuarais prekiaujančios UAB „Monsoon Accessorize LT“ pardavimų vadovė, komentuoja, kad bendrovės valdomos parduotuvės yra kiekvienam pusmečiui nusistačiusios tam tikras CR reikšmes, kurias joms reikia pasiekti.

„Tai mums padeda vertinti darbuotojų efektyvumą, planuoti išteklius. Skaičiuoklių paklaida siekia 3-4%, tačiau visose parduotuvėse turime tą pačią technologiją, todėl problemų lyginant skirtingų padalinių rezultatus nekyla“, – kalba p. Kochanskienė.

Savo ruožtu Česlovas Urbonavičius, Vilniaus „Akropolio“ valdytojas, pasakoja, kad prekybos centras jau apie 7 metus taiko Lietuvos mokslininko sukurtą infraraudonųjų spindulių technologijomis grįstą lankytojų skaičiavimo sprendimą, jis bendrovei padeda matuoti ne tik akcijų efektyvumą, bet ir nuspręsti, kada atidaryti stoglangius, sustiprinti patalpų vėsinimą ir pan.

„Tiesa, mūsų skaičiuokliai nėra prijungti prie kitų sistemų, jie atitinkamiems „Akropolio“ darbuotojams tik praneša apie lankytojų skaičių ar jo pokyčius, o tuomet daugiau šalčio „paduodama rankomis“. Kita vertus, gauname labai įdomios statistikos, matome ne tik tai, per kurį įėjimą daugiau ateinama, bet ir galime pasakyti, ar lankytojai atvažiuoja su savu, ar su viešuoju transportu“, – nurodo p. Urbonavičius.

Pasak jo, pirmus „Akropolio“ veiklos metus skaičiuoklių prekybos centras neturėjo, o tokią sistemą pirmąkart p. Urbonavičius pamatė parodoje Kanuose (Prancūzija).

„Papasakojau apie tai vienam lietuvių mokslų daktarui ir jis mums sukūrė ne ką blogesnį, dar ir pigesnį sprendimą“, – prisimena p. Urbonavičius.

Vilniaus „Akropolis“ buvo vienintelis iš „Akropolių“, pirmuosius kelerius metus neturėjęs automatinės lankytojų skaičiavimo sistemos. Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ lankytojus jau skaičiavo nuo pirmosios atidarymo dienos.

Gavome jūsų užpildytą formą

TĘSTI