Pereiti prie turinio

Parduotuvėse švaistomas laikas

Publikuota: 8. spalio 2007

Prekybos centrus pavakario valandomis ištinka paralyžius – prie kasų išsirikiuoja milžiniškos pirkėjų eilės, judančios vėžlio žingsniu. Ypač tai juntama sostinėje.

Eilėse stovima tiek laiko, jog reklamos davėjams jau apsimoka prie kasų sumontuoti monitorius, kuriuose nuolat sukasi reklaminiai klipai.

Prekybos centrai pripažįsta – reikalingos permainos, kurios padėtų sumažinti milžiniškas eiles.

Užsienyje jau diegiamos kasos, kuriose pirkėjas gali apsitarnauti pats – nuskenuoti prekes ir sumokėti. Kasininko profesionalumas eilės ilgiui nebeturi įtakos.

Apie šitokią galimybę lietuviai pradėjo mąstyti prieš porą metų, bet iki šiol vis dar mąsto. Prekybininkai kažkodėl įsitikinę, kad Lietuvoje technologinių naujovių laikas vis dar neatėjo.

„Yra dar viena priežastis, kodėl delsiama įsileisti naujoves – darbo jėga šiame sektoriuje pradėjo brangti tiktai šiemet.

Todėl tik dabar prasidės realūs svarstymai, ką reikia keisti, – sakė sprendimus prekybos bendrovėms teikiančios įmonės „New Vision Baltija“ generalinis direktorius Evaldas Budvilaitis. – Manau, artimiausiu metu stebėsime daug revoliucinių pokyčių“.

Baiminamasi vagysčių

Visi didžiausi Lietuvos prekybos centrai domisi technologinėmis galimybėmis, kurios leistų sutrumpinti eiles. Bet kelią užkerta ne tik reikalingos investicijos, bet ir pirkėjų mentalitetas.

„Buvo atlikti skaičiavimai. Nuspręsta, kad kol kas tokia sistema neatsipirktų. Be to, Lietuva nėra Švedija.

Manau, Švedijoje mažiau vagiama iš parduotuvių nei pas mus“, – teigė „Norfos“ atstovas viešiesiems ryšiams Darius Ryliškis.

Prekybos tinklo „Maxima“ savininkai laikosi nuomonės, jog prieš diegiant naujoves reikia parengti ir prekybininkus, ir pirkėjus. Konkrečios datos, kada šiame tinkle bus galima apsipirkti greičiau, nėra.

Galimybė įsileisti naujoves bene realiausiai svarstoma prekybos tinkle „Rimi“. Technologijas, padėsiančios sutaupyti laiko, ketinama pradėti diegti per artimiausius dvejus metus.

Vieną mažą žingsnį į priekį jau žengė prekybos tinklas „Iki“.

Jame adatiniai čekių spausdinimo aparatai pakeisti naujais, kurie spausdina gerokai greičiau.

Tokie spausdintuvai pamažu montuojami ir kituose tinkluose.

Diegiamos savitarnos kasos

Revoliucinėmis laikomos savitarnos sistemos sparčiai populiarėja Vakarų Europoje.

Tokiose parduotuvėse pirkėjai patys skenuoja prekių brūkšninius kodus ir į specialų aparatą sumoka pinigus. Pirkėjams kasa užrašais sufleruoja, ką daryti.
„Turiu įtarimų, kad būtent ši sistema jau kitąmet ateis ir į Baltijos šalis. Didelių eilių problema iškelta, kasininkų atlyginimai didėja, todėl tikrai bus ieškoma tokių būdų“, – prognozavo E.Budvilaitis.

Kita užsienyje diegiama savitarnos sistema skiriama lojaliems prekybos centrų klientams. Patikimi pirkėjai, atėję apsipirkti, gauna nešiojamuosius kompiuterius arba duomenų rinkiklius.

Pirkėjai skenuoja kraunamas į vežimėlį prekes. Prie kasos iš kompiuterio duomenys iškart perduodami į kasos aparatą, spausdinamas čekis ir pirkėjas gali apmokėti pateiktą sąskaitą.

„Vagysčių rizika eliminuojama, nes tokia galimybė suteikiama tik lojaliems klientams. Be to, pirkėjai periodiškai tikrinami.

Tokia sistema veikia Italijoje ir Skandinavijos šalyse“, – pasakojo E.Budvilaitis.

Stabdys – produktų svėrimas

Pastebėta, jog pirkėjų aptarnavimą stabdo įvairių produktų svėrimas. Pardavėjos savo užrašuose dažnai ieško kodų, kuriuos turi suvesti į kasos aparatą. Taip sugaištama daug laiko.

Šiai problemai spręsti naudojami keli būdai.

Vienas jų – savitarnos svarstyklės. Pirkėjai patys pasveria produktus ir išsispausdina lipduką su brūkšniniu kodu.

Tokia sistema jau naudojama Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijoje. Taip apsipirkinėja estai.

„Pas mus manoma, kad prisikrovę apelsinų įvesime bulvių kainą ir prekybininkai patirs nuostolių. Manau, kad apgavikų būtų apie 5 proc.

O kasininkai galėtų nesunkiai patikrinti, koks produktas maišelyje, o kokio kaina išspausdinta ant lipduko. Tikrinti reikėtų kas dešimtą ir tai tikrai trumpintų eiles“, – teigė E.Budvilaitis.

Kaina – bevieliu ryšiu

Dar vienas būdas – prie sveriamų produktų montuojami elektroniniai mygtukai. Pardavėjui paėmus tam tikros rūšies dešrą ir paspaudus mygtuką, bevieliu ryšiu į svarstykles būtų perduodama informacija, kokios rūšies produktas paimtas.

Pardavėjui nereikėtų rinkti prekės kodo, kainos. Tai būtų padaroma automatiškai.

Trečias būdas – eilių administravimo sistema, naudojama bankuose. Pirkėjas gautų savo numerį ir žinotų, kad bus aptarnautas, pavyzdžiui, po 20 minučių, todėl jis galėtų ramiai vaikščioti po parduotuvę ir jam skirtu laiku prieiti prie kasos.

Pasak E.Budvilaičio, taip eilės administruojamos Skandinavijos ir Estijos prekybos centruose.

Teisinasi pirkėjų neraštingumu

Tačiau Lietuvos prekybos centrai delsia investuoti į naujoves.

Tokį elgesį jie argumentuoja ne tik pinigų trūkumu, bet ir abejonėmis, ar pirkėjai sugebės naudotis naujomis technologijomis.

„Kaip vartotoja norėčiau patogumo. Gal prekybos centrai turi savo argumentų, kodėl nesiima veikti. Galbūt ne visi žmonės sugebėtų nuskenuoti prekių kodus.

Bet kiekvienam akivaizdu, kad taip ilgai būti negali. Parduotuvės turėtų orientuotis į mūsų patogumą, kad po darbo dienos nereikėtų stovėti eilėje“, – svarstė ISM vadovų studijų mokymų konsultantė Kristina Matijošaitienė.

Prekybos ploto užtenka

Pagrindinės priežastys, dėl kurių prekybos centrai nesuvaldo pirkėjų srautų ir verčia juos stovėti eilėse, yra darbuotojų trūkumas ir didėjantis vartojimas.

„Būna dalykų, kurie sukelia problemų. Vienas tokių – gripo epidemijos“, – aiškino D.Ryliškis.

Kaip viena priežasčių, kodėl eilėje prie kasos kartais tenka laukti apie pusvalandį, įvardijamas parduotuvių trūkumas. Tačiau kai kurie ekspertai į tokį pasiteisinimą reaguoja kritiškai.

„Vilniuje vienam gyventojui prekybos ploto tenka tiek pat kiek Berlyne. O mūsų perkamoji galia yra keletą kartų mažesnė“, – tvirtino Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Vytautas Vengrauskas.