Kovai su ilgapirščiais prekybininkai pasitelkia ir dirbtinį intelektą
Mažmeninės prekybos sektorius Europoje dėl vagysčių iš parduotuvių kasmet patiria nuostolių, kurie prilygsta 1,44 proc. visos jo apyvartos – arba maždaug 35 mlrd. eurų. Dar 0,61 proc. metinės sektoriaus apyvartos „suvalgo“ saugumo užtikrinimo išlaidos. Tokie „Retail Security in Europe: Going beyond Shrinkage“ ataskaitoje pateikiami duomenys iliustruoja vagysčių problemos, kuri aukštos infliacijos sąlygomis tapo dar opesnė, mastą. Ilgapirščiams atrandant vis naujų taktikų, kuriomis dažnai taikomasi į savitarnos kasas, įprastų saugumo priemonių nebepakanka, todėl prekybininkai išeičių ieško ir dirbtinio intelekto sprendimuose.
DI užkaišys saugumo spragas
Jie saugumo užtikrinimo srityje sparčiai tobulėja ir yra vis plačiau naudojami. Mažmeninės prekybos sprendimų bendrovės „StrongPoint Technology“ vadovas Julius Stulpinas sako, kad dirbtinio intelekto ir kompiuterinės regos (angl. computer vision) technologijos vis labiau savitarnos ir automatizacijos sprendimais grįstoje šiuolaikinėje mažmeninėje prekyboje tampa vienomis pagrindinių vagysčių prevencijos priemonių.
„Savitarnos kasos pirkėjams suteikė daugiau patogumo, o prekybininkams leido efektyviau panaudoti savo resursus, optimizuoti parduotuvių darbą, tačiau kartu atvėrė naujų galimybių nesąžiningiems asmenims. Jie įvairiais būdais bando pergudrauti savitarnos sprendimus. Visgi tam kelią užkirsti yra pasirengęs dirbtinis intelektas, aprūpintas kompiuterinės regos technologijomis“, – sako J. Stulpinas.
„Mato“, kokios prekės skenuojamos
J. Stulpino teigimu, dirbtinio intelekto sprendimai leidžia identifikuoti įvairius vagysčių ir bandymų apeiti savitarnos sistemą scenarijus – pavyzdžiui, kai bandoma iš savitarnos kasų išeiti nenuskenavus visų prekių arba vietoj į prekių krepšelį įsidedamų brangesnių sveriamų prekių savitarnos kasos ekrano meniu pasirenkamos pigesnės.
„Įdiegus šiuolaikinius saugumo sprendimus dirbtinis intelektas gali nustatyti, kad tam tikras į prekių krepšelį įsidėtas prekes iš savitarnos zonos bandoma išsinešti jų nenuskenavus, ir perspėti apie tai parduotuvės darbuotojus. Taip pat galimi sprendimai, kurie kompiuterinės regos pagalba iš išvaizdos gali automatiškai identifikuoti sveriamas prekes ir išvengti atvejų, kai iš katalogo sąmoningai ar netyčia pasirenkamos ne tos prekės. Toks sprendimas gali ne tik padėti sumažinti prekybininkų nuostolius, bet ir dar labiau palengvinti ir pagreitinti apsipirkimą pirkėjams, kuriems sveriamų prekių tokiu atveju nereikia patiems ieškoti kataloge. Kompiuterinė rega yra labai tiksli ir iš išvaizdos gali atskirti netgi skirtingas pomidorų ar kitų daržovių rūšis“, – sako J. Stulpinas.
Leidžia užkirsti kelią 9 iš 10 vagysčių savitarnos kasose
Eksperto teigimu, dirbtinis intelektas su specialiais kompiuterinės regos sensoriais ir kameromis taip pat gali efektyviai pastebėti atvejus, kuomet bandoma sukeisti prekių brūkšninius kodus ir taip už brangesnę prekę sumokėti mažiau, o taip pat bandymus prekių skenavimą tik imituoti.
„Visus šiuos vagysčių ir sukčiavimo scenarijus dirbtinis intelektas geba identifikuoti per mažiau nei sekundę ir, kilus įtarimui, apie tai iš karto informuoti parduotuvės ar apsaugos darbuotojus. Tokios sistemos pasižymi itin aukštu tikslumu, mūsų diegimai rodo, kad pasitelkus tokius sprendimus, patiriami nuostoliai sumažėja net iki 92 proc. Nenuostabu, kad į tokius sprendimus investuoja vis daugiau prekybos tinklų, netrukus pirmieji žingsniai bus pradėti ir Lietuvoje“, – pasakoja J. Stulpinas.
Atkeliaus ir į Lietuvos parduotuves
Lietuvos prekybininkai, anot mažmeninės prekybos sprendimų rinkos atstovo, taip pat aktyviai domisi dirbtiniu intelektu grįstais vagysčių prevencijos sprendimais, keli didieji prekybos tinklai įgyvendina pilotinius projektus, t.y. stebi ir skaičiuoja nuostolius, bando identifikuoti problemines vietas. J. Stulpino įsitikinimu, tokių sprendimų efektyvumas, vis mažėjanti jų diegimo kaina ir galimybės reikšmingai sumažinti dėl vagysčių patiriamus nuostolius, dar labiau palengvinti apsipirkimą klientams, reiškia, kad tokie sprendimai ateityje bus plačiai naudojami, o savitarnos kasos be jų taps sunkiai įsivaizduojamos.
„Tam tikrus dirbtiniu intelektu grįstus nuostolių prevencijos sprendimus diegiame Ispanijos, Norvegijos rinkoje, taip pat ruošiamės darbams šioje srityje ir Švedijoje. Dirbtinis intelektas mažmeninėje prekyboje gana plačiai naudojamas Jungtinėje Karalystėje, Airijoje – šios rinkos subrendusios, plačiai naudoja savitarną. Galime išskirti ir Švediją ar Norvegiją – šioje šalyse darbo jėga brangi, todėl ir įvairūs sprendimai rinkoje labai laukiami. Tuo tarpu Lietuvos prekybininkai dar tik identifikuoja problemines vietas, tačiau manau, jog tik laiko klausimas, kada Baltijos šalyse ir Lietuvoje bus vis plačiau pasitelkiami dirbtinio intelekto sprendimai, siekiant sumažinti patiriamus nuostolius“, – įžvalgomis dalijasi J. Stulpinas.
Jis priduria, jog kelią į parduotuves dirbtinis intelektas su kompiuterinės regos technologijomis skinasi ne tik per vagysčių prevencijos sritį, bet ir pastangas supaprastinti prekių, kurių įsigijimui yra taikomas amžiaus cenzas, įsigijimą savitarnos kasose. Vis daugiau prekybos tinklų Šiaurės šalyse ir Vakarų Europoje diegia automatinio amžiaus nustatymo sistemas, kurios daugeliu atvejų leidžia prekes, kurioms taikomi amžiaus apribojimai, įsigyti be darbuotojo įsikišimo. Sistema ne vienus metus jau sėkmingai veikia Estijoje. Specialisto teigimu, gali būti, kad su tokiais sprendimais jau greitai susidursime ir Lietuvos parduotuvėse, nes prekybininkai jau ruošiasi 2025 metais mūsų šalyje įsigaliosiančiam draudimui prekybos vietose eksponuoti tabako gaminius ir domisi įvairiais automatizuoto jų pardavimo sprendimais.