Kaip inovacijos gali sumažinti jaunimo žalingų įpročių mastą?

12 spalio, 2021

Rimantas Mažulis

Lietuva pagal alkoholio suvartojimą yra viena lyderių pasaulyje, o rūko vienas iš keturių šalies gyventojų – apie tokią neraminančią statistiką bei šių įpročių žalą visuomenės sveikatai kalbama jau ne vienerius metus. Blogiausia, kad galimybę įsigyti alkoholio ar tabako gaminių dažnai turi ir nepilnamečiai. Visgi, tobulėjant technologijoms bent jau prie pastarosios problemos sprendimo gali prisidėti ir patys prekybininkai.

Situacija – nedžiuginanti

Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasdien ar retkarčiais rūko beveik kas ketvirtas (23,7 proc.) šalies gyventojas. Tarp vyrų šis procentas netgi didesnis – 36,3 proc. Šiemet paskelbti viešosios nuomonės apklausos „Eurobarometro“ duomenys sufleruoja apie dar blogesnę padėtį – Lietuvoje rūko 28 proc. gyventojų ir net 45 proc. vyrų. Tuo metu ES šį žalingą įprotį turi 5 proc. mažiau žmonių, kalbant apie vyrus – vidurkį lenkiame net 19 proc.

Pozityvių minčių neprideda ir suvartojamo alkoholio kiekiai – Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad bent kartą per mėnesį alkoholį vartoja 43,4 proc., o kiekvieną savaitę – 12,2 proc. Lietuvos gyventojų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per metus vidutinis vyresnio nei 15 metų amžiaus lietuvis suvartoja net 11,93 litro absoliutaus alkoholio. Kitaip tariant, kasdien išgeriame maždaug bokalą alaus, vyno taurę ar apie 80 gramų degtinės. Tai vienas didžiausių rodiklių pasaulyje – nusileidžiame tik Latvijai ir Čekijai.

Žinoma, šie skaičiai pamažu mažėja, tačiau problema išlieka ir turi nemažai neigiamos įtakos visuomenės sveikatai: didelis rūkalų vartojimas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, vėžinius susirgimus. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad nuo tabako gaminių poveikio sveikatai kasmet miršta apie aštuonis milijonus žmonių.

Svarbus ir prekybininkų indėlis

Didžiule problema tampa ir tai, kad žalingus įpročius anksti perima nepilnamečiai. Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimas ESPAD rodo, kad Lietuvoje pirmąkart užtraukti dūmą dažniausiai pamėginama būnant vos 12,5 metų, o rūkyti kasdien pradedama nuo 14-os. Panašiai su alkoholio vartojimu – pirmąkart jį vartoti bandoma maždaug 13,2 metų amžiaus, o nuo jo apsvaigstama vos 14,2 metų.

Šiuo atveju būdų, kaip kovojama su šiais žalingais įpročiais, – apstu. Lietuvoje jau seniai draudžiama alkoholio ir tabako reklama, didinami akcizai, vis daugiau vietų neleidžiama rūkyti, vykdomos įvairios, vartoti mažiau alkoholio ir tabako gaminių skatinančios bei dažnai nukreiptos būtent į jaunimą iniciatyvos. Bandant sumažinti alkoholio vartojimo mastus trumpinamas prekybos laikas ir mažinama alkoholinių gėrimų talpos. Tuo metu mažinant jaunimo susidomėjimą rūkalais buvo uždraustos mėtinės ir su mentolio kapsulėmis cigaretės.

Visgi svarbu suprasti, kad prisidėti prie mažesnio alkoholio ir tabako gaminių vartojimo, ypač tarp jaunimo, gali padėti mažmenininkai. Sėkmingų pavyzdžių ieškoti toli nereikia – inovatyvūs technologiniai sprendimai pritaikomi jau kitose Baltijos šalyse. Pagrindinis jų – dirbtiniu intelektu grįsta amžiaus atpažinimo technologija, kelerius metus naudojama Estijoje.

Algoritmus apgauti sudėtingiau

Minėta inovacija, naudodama dirbtinio intelekto valdymo sistemą, automatiškai pagal veido bruožus nustato pirkėjo amžių. Jei pirkėjui taikomas amžiaus cenzas, prekė jam tiesiog neparduodama. Ši technologija yra tobulesnė už, pavyzdžiui, užsienyje cigarečių automatuose taikomą principą, kai norint nusipirkti tabako gaminių, reikia nuskenuoti asmens pažymėjimą. Tik pastaruoju atveju įprastai nėra vykdoma jokia kontrolė, ar šis dokumentas tikrai yra paties pirkėjo.

Pažangesniu technologiniu sprendimu galima išvengti ir žmogiškųjų klaidų, kai alkoholio ar tabako gaminių norinčio įsigyti pirkėjo išvaizda gali suklaidinti dėl jo amžiaus. Be to, kartais nustatyti jauno žmogaus amžių nepadeda ir jo turimas asmens tapatybę įrodantis dokumentas. Jei jis išduotas seniau, jame esantis žmogaus veidas gali visiškai skirtis nuo to, kuris yra prieš parduotuvės darbuotoją. O šiuo atveju dirbtinį intelektą ir algoritmus apgauti – sudėtinga.

Estijos pavyzdys nuteikia optimistiškai, todėl drįsčiau prognozuoti, kad panašios technologijos ateityje bus naudojama vis plačiau, įskaitant ir Lietuvą. Štai automatinę amžiaus atpažinimo technologiją jau išbandę klientai teigia, kad tai leidžia pamiršti dirglumą laukiant užsiėmusio konsultanto vien dėl reikalingo amžiaus patvirtinimo. Tad akivaizdu, kad pažangūs sprendimai pasiteisina ir tai džiugina.

Palankias prielaidas leidžia daryti ir skaičiai. Technologinių sprendimų bendrovės „StrongPoint“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, savitarnos kasomis labai dažnai arba visada apsiperkant naudojasi net 85 proc. 18–34 metų asmenų. Be to, net kas dešimtas (11 proc.) Lietuvos gyventojas savo svajonių parduotuvę įsivaizduoja tik su savitarnos kasomis. Tad įvairių amžiaus grupių atstovai, ir ypač jaunimas, norės įsigyti reikiamų prekių išvengiant kontakto. Kartu tai taps galimybe ir labiau kontroliuoti tokių prekių kaip tabakas ar alkoholis pardavimus.

 

15min.lt

Gavome jūsų užpildytą formą

TĘSTI