Kaip e. prekyba gyvavo šiemet: būti inovatyvesniais vertė ir pirkėjui nematomos problemos

13 sausio, 2022

Prasidėjus pandemijai ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje lyg ant mielių augusi elektroninė prekyba šiemet dar gerokai pasistiebė. Anot prekybininkų atstovų, tam įtakos turėjo pasikeitę vartotojų apsipirkimo įpročiai bei prekių krepšelis, technologinė pažanga ir ribojimai fizinėse parduotuvėse. Visgi su papildomais pirkėjų srautais kartu atkeliavo ir nauji iššūkiai, kuriuos verslas neretai sprendžia pasitelkdamas išmaniuosius technologinius sprendimus.

Vartotojas gerokai pasikeitė 

Kaip pastebi e. prekybos platformos „Pigu.lt“ rinkodaros vadovas Ernestas Kečerauskas, koronaviruso pandemijos pradžios paskatintas ir 2019 metų pirmoje pusėje prasidėjęs spartus elektroninės komercijos augimas tęsiasi iki šiol. Anot pašnekovo, žmonės susitaikė su nauja realybe bei pamatė, kad e. prekyba yra viena patogiausių alternatyvų fizinėms parduotuvėms dėl kur kas didesnio asortimento. Pašnekovas skaičiuoja, kad po pirminio šoko pernai e. pardavimai vien „Pigu.lt“ platformoje šoktelėjo net 50–70 proc., o šiemet, lyginant su 2020-aisiais, buvo stebimas dar 50 proc. augimas.

„Internetu apsipirkti ir parduoti pamėgino kone visi anksčiau to nebandę. Neturintiems savo sprendimų pardavėjams sąlygas sudarė išaugęs internetinių prekyviečių, kuriose susiburia daugybė skirtingų e. prekybos atstovų, populiarumas. Štai mūsiškėje jau veikia net 4 tūkst. pardavėjų, o skirtingų prekių skaičius per porą metų išaugo nuo 400 tūkst. iki beveik 2 milijonų“, – analizuoja pašnekovas.

E. Kečerauskas pabrėžia, kad prie pokyčių šiemet prisidėjo ir gerokai pasikeitęs pirkėjas – jis pradėjo pirkti dažniau, spontaniškiau ir už mažesnes sumas, kai anksčiau apie sprendimą įsigyti tam tikrą prekę buvo pagalvojama kur kas ilgiau. Anot „Pigu.lt“ atstovo, viena pagrindinių to priežasčių – pakitę pirkėjų įpročiai.

„Didelė dalis žmonių apsipirkimą internetu išmėgino daugybę kartų, jie jau supranta sistemą, joje jaučiasi puikiai ir saugiai. Jie įvertina ir tai, kad fizinėje parduotuvėje padidėja apsikrėtimo koronavirusu galimybė, aplinkiniai dažnai nesilaiko saugių atstumų. Šiemet dažniau naudotis e. prekybos paslaugomis paskatino ir technologiniai sprendimai, kurie padeda greičiau rasti norimas prekes ir su jomis susijusius produktus. Galima sakyti, kad e. prekyba gerokai pasikeitė į dar geresnę pusę“, – teigia rinkodaros ekspertas.

Susidūrė ir su iššūkiais 

Mažmeninės prekybos sprendimų bendrovės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis antrina, kad 2021 metais prekybininkų fronte buvo jaučiamas noras proveržiui, verslas neslėpė noro eksperimentuoti ir pasitelkti naujas technologijas. Vienas ryškesnių pokyčių – „quick-commerce“ (liet. Greitosios komercijos) atėjimas į šalį.

„Jau dabar kai kurie e. prekybos žaidėjai Lietuvoje bando teikti vos 15 minučių trukmės pristatymo paslaugą. Todėl užsisakinėti prekes internetu ir jų greitai sulaukti specialioje atsiėmimo vietoje, prie namų durų slenksčio ar pasiimti pakeliui namo, yra net patogiau ir greičiau, nei keliauti į parduotuvę. Tokie technologiniai sprendimai kaip paštomatų, maistomatų ir automobilio „drive-in“ punktų tinklų plėtra suteikė platesnę pasirinkimo galimybę, padėjo išvengti vėlavimų ir priimti didesnį užsakymų kiekį“, – teigia ekspertas.

Visgi ne viskas šiemet e. prekybos atstovams buvo rožėmis klota – dažno prekybininko galvos skausmu tapo padidėjusios elektros, prekių ir transporto kainos bei sandėlių išlaikymo kaštai. Be to, išryškėjo ir darbuotojų trūkumas, tad 2021-aisias reikėjo spręsti, kaip kuo įmanoma labiau optimizuoti savo veiklą.

Į pagalbą verslui – pažangūs sprendimai 

E. Kečerauskas priduria, kad ieškoti sprendimų privertė ir darbuotojų sauga. Mat anksčiau darbuotojų pamainos keitėsi, jos nuolat kontaktuodavo, o dabar operacinėje grandyje atsirado nemažai apribojimų, kad būtų išvengta koronaviruso židinių.

„Dėl to išaugo ir operacijų kaina. Problema tapo ir visame pasaulyje trūkinėjanti tiekimo grandinė, kai prekės gavimas pailgėja net keletą kartų. Todėl ir mums kaip prekybininkui buvo būtina prisitaikyti prie situacijos, dar labiau efektyvinti ir optimizuoti procesus, kurie tuo pačiu galėtų pirkėjui užtikrinti teigiamą apsipirkimo patirtį“, – detalizuoja jis.

Tuo metu R. Mažulis priduria, kad norint garantuoti, jog pirkėjas visada galėtų greitai gauti norimas prekes, o prekybininkai efektyviai išnaudotų savo išteklius, tam gali pagelbėti inovacijos.

„Išties matome didelį skaitmenizacijos poreikį, t. y. ten, kur tiesioginis pirkėjas nemato. Šiandien prekybos įmonės siekia atsinaujinti arba naujai įsidiegti verslo valdymo ar parduotuvėse naudojamas prekybos valdymo sistemas. Ir tai indikuoja, kad efektyvumas bei jo siekimas yra raktas į sėkmę. Šiuo atveju verslo valdymo sistema dažnu atveju yra įmonės ir jos procesų šerdis. O viso to nesustygavus kartu su vykstančiais procesais pasiekti didelį našumą būtų sudėtinga, todėl kompleksiškumas ir strateginis situacijos matymas yra būtinas“, – konstatuoja „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.

lrt.lt

Gavome jūsų užpildytą formą

TĘSTI