Jaunosios kartos iššūkis prekybininkams: besikeičiantys įpročiai gali tapti galimybe arba grėsme
Prisitaikyti arba prarasti klientą – su tokiu iššūkiu šiandien susiduria prekybininkai, kurių parduotuvėse vis didesnę dalį srauto sudaro jauni pirkėjai. Pastarieji, anot prekybos tinklų atstovų, ne tik vis dažniau tikisi itin greito, sklandaus ir nepertraukiamo apsipirkimo proceso, bet ir nepamiršta galimybės pageidaujamų produktų įsigyti tvariai. Savo ruožtu išmaniųjų sprendimų prekybininkams kūrėjai įsitikinę – tik savalaikė reakcija į besikeičiančius pirkėjų įpročius gali užtikrinti, jog kylantys iššūkiai taps nebe grėsme, o naujomis perspektyvomis ir privalumais prieš konkurentus.
Įvertina ne tik kainą
Pasaulio statistika rodo, kad jaunimas tampa vis svarbesniu faktoriumi prekybos sektoriuje. Remiantis rinkos ir vartotojų duomenų tyrimo bendrovės „Statista“ informacija, vien vadinamosios Z kartos, t. y., 24-erių ar jaunesnių, žmonių JAV suskaičiuojama apie 67 milijonus. Dar svarbiau, kad tiek šios kartos atstovai, tiek ir vyresni iki 34-erių žmonės į apsipirkimą žvelgia kiek kitaip – vis daugiau dėmesio kreipiama į proceso kokybę, į parduotuves užsukama vien dėl smagumo. Be to, šie pirkėjai dažnai sau užduoda klausimą, kuo apsipirkimas bus geresnis vienoje ar kitoje parduotuvėje, kuo ji ypatinga ir kokias technologijas naudoja. Tad apsipirkimas jau nebėra vien tik kainos klausimas.
Ne išimtis ir Lietuva. Kaip rodo mažmeninės prekybos technologinių sprendimų bendrovės „StrongPoint“ užsakymu atlikta apklausa, kuo pirkėjas jaunesnis, tuo daugiau dėmesio jis kreipia į apsipirkimo patirtį ir yra orientuotas į technologijas, pavyzdžiui, savitarnos kasas. Jomis labai dažnai arba visada apsiperkant naudojasi net 85 proc. 18–34 metų asmenų. Kaip pastebi „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis, toks šių kasų populiarumas daugiausiai susijęs su greitesniu apsipirkimu, kurį kaip vieną svarbiausių faktorių minėjo kas antras apklausos dalyvis (56 proc.).
„Jaunų žmonių gyvenimo tempas dažnai yra labai įtemptas ir greitas, todėl parduotuvėje stengiamasi praleisti kuo mažiau laiko, jį geriau skirti darbui ar kitoms veikloms. Tai ypač pastebima didžiuosiuose šalies miestuose, bent trys iš keturių jų gyventojų teigė nemėgstantys ilgų eilių prie kasų. Tokias tendencijas dar labiau sustiprino koronaviruso pandemija – savitarnos kasomis dėl kontakto vengimo, geresnės higienos ir reikalingo atstumo išlaikymo naudojosi net du iš penkių 18–24 m. amžiaus gyventojų“, – tyrimo rezultatus pristato R. Mažulis.
Sklandus apsipirkimas – būtinybė
Savitarnos kasų populiarumas tarp jaunimo yra toks didžiulis, kad beveik kas ketvirtam 25–34 metų amžiaus žmogui sklandžiam apsipirkimui visiškai užtektų tik jų. Tam pritaria ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, anot kurios, apsipirkimas šiandien neišvengiamai privalo tapti kuo patogesnis, kad atlieptų pirkėjų poreikius.
„Pastebime, kad pandemijos laikotarpiu itin pasikeitė pirkėjų įpročiai – perkama daugiau, o parduotuvėse lankomasi rečiau. Tad mūsų tikslas – pasirūpinti, kad apsipirkimas vyktų kaip nepertraukiamas procesas ir pirkėjas nesusidurtų su jokiais trukdžiais. Siekdami sudaryti sąlygas „Iki“ klientams apsipirkti jiems patogiausiu būdu, svariai plečiame savitarnos kasų tinklą. Pastebime, kad pirkėjai noriai atsiskaito savitarnoje – vieni dėl noro taupyti laiką, kitiems toks apsipirkimo būdas atrodo patogesnis. Dar prieš 12 metų, pirmieji Baltijos šalyse pristatę jas savo klientams, nesitikėjome, kad po dešimtmečio be jų savo apsipirkimo neįsivaizduos didelė dalis pirkėjų“, – kalba V. Budrienė.
Anot jos, sklandžią apsipirkimo patirtį taip pat padeda užtikrinti patogus prekių ir lentynų išdėstymas, aiškiai pateiktos ir pastebimos nuorodos, kur būtų galima rasti reikalingas prekes, netgi elektroninės etiketės. Žinoma, tuo pačiu būtina užtikrinti, kad lentynos būtų užpildytos ir pirkėjai rastų tai, ko jiems reikia.
Tuo metu R. Mažulis priduria, kad geresnę pirkėjų patirtį dar labiau padeda užtikrinti ir šiuo metu intensyviai vystomos pažangios technologijos, pavyzdžiui, automatinis prekės atpažinimas ar amžiaus nustatymas savitarnos kasose. „Panašios technologijos jau yra naudojamos ar dar tik išbandomos ir prekybos centruose Baltijos šalyse. Jos ženkliai pagreitina apsipirkimo procesą ir gali paversti jį kone visiškai bekontakčiu. Pastebime, kad šiandien pirkėjai, ypač jaunoji karta, tai vertina vis labiau, todėl panašios technologijos netolimoje ateityje taps naudojamos dar plačiau“, – tikina R. Mažulis.
Sprendimui pirkti įtaką daro ir tvarumas
Prekybininkai neslepia, kad norint pritraukti ir išlaikyti jaunus pirkėjus šiandien būtina galvoti ir apie tvarumo aspektą. Mažmeninės prekybos analizės platformos „First Insight“ duomenimis, kas antras Z kartos atstovas už tvarius produktus mokėtų ir dešimtadaliu brangiau. Visa tai susiję ir su pasikeičiančiu požiūriu, kad esame atsakingi už savo planetą bei turime palikti kuo mažesnį savo veiklos pėdsaką. Svarbu pabrėžti, kad tvarumas susijęs ne tik su parduodamomis prekėmis, bet ir pačių prekybos centrų elgesiu.
„Tvarumą skatiname įvairiais būdais: pavyzdžiui, esame pirmasis prekybos tinklas Lietuvoje, atsisakęs gyvos žuvies akvariumų, taip pat visi mūsų kulinarijos produktai gaminami nenaudojant narvuose laikomų vištų kiaušinių. Be to, skatiname tvaresnių pakuočių naudojimą, todėl mūsų parduotuvėse prie vaisių ir daržovių skyrių pirkėjai gali rasti daugkartinio naudojimo specialias pakuotes. Galiausiai, mūsų pirkinių maišeliai yra pagaminami žiedinės ekonomikos principu iš mūsų prekybos tinklo surinkto plastiko“, – teigia V. Budrienė.
Anot pašnekovės, vienas iš tvaresnį apsipirkimą užtikrinančių sprendimų – ir prekybos tinkle naudojamos elektroninės etiketės. Šis energijos beveik nereikalaujantis sprendimas yra ilgalaikis ir gali tarnauti ilgus metus, per kuriuos būtų sunaudojama daugybė popieriaus ir dažų, keičiami nemažai neperdirbamos elektronikos savyje talpinantys spausdinimo aparatai ir taip paliekamas nemenkas anglies dvideginio pėdsakas.
„Elektroninės etiketės prisideda ne tik prie aplinkos tausojimo, bet ir geresnės pirkėjų patirties – juk jos padeda išvengti dėl rankinio kainų kaitaliojimo atsirandančių klaidų, jose gali būti nurodyta net prekės galiojimo data, maistingumas ir turimas likutis. Labai svarbu, kad ši inovacija gali suteikti galimybę prekybininko mobiliojoje aplikacijoje ir parduotuvės plane surasti reikiamą prekę – priėjus etiketė sublyksi ir parodo personalizuotą informaciją. Tai vėlgi yra greitesnio ir kokybiškesnio jaunus žmones apsipirkti skatinančio proceso dalis“, – priduria „StrongPoint“ atstovas R. Mažulis.
Baltijos šalių gyventojų apklausą bendrovės „StrongPoint“ iniciatyva tyrimų kompanija „Norstat“ atliko šių metų kovo-balandžio mėnesiais. Iš viso kiekvienoje šalyje buvo apklausta po 800 vyresnių nei 18 metų amžiaus gyventojų.