E. Budvilaitis. Paradoksas: klestint atsiskaitymams kortele, prekybininkai investuoja į grynųjų pinigų valdymą

rugpjūčio 9, 2016

Lietuvoje už maistą ar paslaugas grynaisiais pinigais dažniau nei kortele atsiskaito 4 iš 10 gyventojų. Atsiskaitymų grynaisiais mažėja, tačiau jų valdymo kaštai auga, todėl prekybininkams tenka ieškoti sprendimų, kaip didinti grynųjų pinigų valdymo efektyvumą.

Tokia tendencija nėra aktuali vien Lietuvai, su šia problema susiduriama visose pasaulio šalyse. Švedija ketina tapti pirmąja šalimi, kuri visus vietinius mokėjimus atliks tik elektroniniu būdu.

Paradoksalu, tačiau penktadalis gyventojų šioje šalyje vis dar atsiskaito grynaisiais pinigais, o pernai, po 30 metų pertraukos, buvo pristatyta nauja 200 kronų vertės banknotų serija bei išleista papildoma monetų partija.

Siekiant išvengti augančių grynųjų pinigų valdymo kaštų, prekybininkai vis dažniau atsigręžia į technologijų siūlomus sprendimus.

Kodėl prekybininkams grynieji pinigai yra skaudi rykštė?

Visų pirma, atsiskaitymas grynaisiais yra imlus laikui. Skaičiuojama, kad atsiskaitymas kortele vidutiniškai trunka iki 19 sekundžių, tuo tarpu aptarnauti vieną pirkėją grynaisiais pinigais vidutiniškai užtrunka trečdaliu ilgiau.

Kas dešimtas atsiskaitymas grynaisiais gali gaišinti klientą ir pardavėją net 40 sekundžių. Pirkėjams tai reiškia ilgesnes eiles, o prekybininkams – mažesnį kasos pralaidumą už tas pačias sąnaudas.

Be to, prailgus laukimui eilėje ar užtrukus atsiskaitymui, atsiranda klientų nepasitenkinimas ir išauga tikimybė, kad pirkėjas visai atsisakys savo pirkinių krepšelio bei išeis iš parduotuvės. Visos šios detalės formuoja bendrą apsipirkimo patirtį, kuri lemia kliento pasirinkimą, kur norimas prekes jis įsigis ateityje.

Ne ką mažiau svarbūs ir nuolatinės grynųjų pinigų apskaitos kaštai, kurie apima daugiau nei ją atliekančių darbuotojų laiką. Nenuostabu, kad šiame procese pasitaiko žmogiškų skaičiavimo klaidų, kurios rūpi ne tik prekybininkui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet ir esamiems bei potencialiems darbuotojams.

Darbuotojai nenori prisiimti tokios didelės atsakomybės arba už tai tikisi išskirtinio atlygio.

Taip mažėja darbo vietos patrauklumas ir stebima nemaža darbuotojų kaita, kuri pareikalauja papildomų išlaidų mokymams, motyvavimo sistemos priemonėms ir pan.

Tai itin opi problema, turint omenyje, kad prekybos centrai šiuo metu susiduria su dideliu kasininkų trūkumu. Parduotuvės darbuotojų reikia ir atliekant pinigų inkasacijos procesus.

Negana to, papildomiems inkasacijos procesams samdomi ir išoriniai apsaugos specialistai. Dėl šių priežasčių prekybininkai grynųjų pinigų valdymo procesams pasitelkia ir mažesnius kaštus žadančius technologinius sprendimus.

Technologijas, kurios didina grynųjų pinigų valdymo efektyvumą, bandoma integruoti į įprastus pirkėjui atsiskaitymo už prekes procesus.

Vakarų Europoje jau retas pirkėjas nustebs atsiskaitymo zonoje pamatęs integruotą grynųjų pinigų valdymo įrenginį.

Toks sprendimas leidžia automatizuoti grynųjų pinigų priėmimą, įrenginys savo ruožtu patikrina, ar banknotai nepadirbti bei atiduoda grąžą – tiek banknotais, tiek monetomis.

Įvardintus procesus atliekantis įrenginys, atsiskaitymo grynaisiais trukmę gali sumažinti net perpus. Įrenginys automatizuoja ir apskaitos procesus, sutrumpindamas juos net tris kartus, nes skaičiavimai atliekami automatiškai ir nuolat.

Stipriai sumažėjusius grynųjų pinigų valdymo kaštus nulemti gali ir inkasacijos procesų eigos supaprastinimas.

Kai kurie prekybininkai užuot kasdien perveždami grynuosius pinigus į bankus, investuoja į pinigų laikymo vietos apsaugą ir retina grynųjų pinigų inkasacijas kasose.

Kaip toks sprendimas atrodo realiai?

Naudojant specialius seifus parduotuvių pagalbinėse patalpose, kasa tam tikra prasme tampa bankomatu, priimančiu pinigus į sąskaitą ir išduodančiu grąžą iš jos.

Procesas paprastas: pinigus patalpinus minėtame seife, jie iš karto įskaičiuojami į prekybininko sąskaitą, nors fiziškai jie vis dar neiškeliavę iš parduotuvės.

Prekybos centruose laikomų pinigų apsaugai pasirenkami sunkūs ir smūgiams atsparūs pinigų laikymo stalčiai, su integruotomis dažų kapsulėmis. Jeigu ilgapirščiai bando atidaryti stalčius, dažai išsilieja ir sutepa pinigus, taip padarydami juos beverčiais.

Tokios grynųjų pinigų valdymą palengvinančios technologijos sėkmingai naudojamos įvairiose Europos šalyse, todėl tikėtina, kad jos pamažu atkeliaus ir į Lietuvą.

Prekybininkai stengiasi kuo labiau optimizuoti kasdienius procesus, tokius kaip grynųjų pinigų valdymas, vien tam, kad galėtų koncentruotis į šiuo metu svarbiausią tikslą – suteikti klientui maksimaliai geriausią apsipirkimo patirtį.

Šaltinis: delfi.lt

Gavome jūsų užpildytą formą

TĘSTI