Autonominėms parduotuvėms prognozuoja atgimimą
Mažmeninės prekybos UAB „Iki Lietuva“ sprendimas atsisakyti autonominių parduotuvių rodo, kad nors technologija buvo sėkmingai išbandyta ir iš principo veikia, visgi toks formatas šiuo metu dar nėra tinkamas Lietuvos mažmeninės prekybos rinkos struktūrai ir vartotojų įpročiams, tačiau ateityje situacija gali keistis, vertina ekspertai.
Rimanto Mažulio, prekybos technologijų bendrovės „StrongPoint“ vadovo Baltijos šalims, požiūriu, autonominių parduotuvių uždarymas Vilniuje rodo, jog nors technologija buvo sėkmingai išbandyta ir iš principo veikia, visgi formatas šiuo metu dar nėra pilnai tinkamas Lietuvos rinkos struktūrai ir vartotojų įpročiams.
Eksperto nuomone, „Iki“ autonominės parduotuvės patyrė sunkumų dėl kelių veiksnių.
Pirmiausia, kitose Europos šalyse centrinėse miestų dalyse dominuoja mažo formato express tipo parduotuvės (pvz., „Žabka“, „Carrefour Express“), kurios palaiko autonominių sprendimų logiką. Tuo metu Lietuvoje, net miesto centre turime pilno formato prekybos centrus. Tai reiškia, kad pirkėjui nereikia eiti į mažą autonominę parduotuvę, kai už 100 m yra didelė, pilno asortimento parduotuvė.
Taip pat koją pakišo pirkėjų įpročiai – lietuviai vertina didesnį prekių pasirinkimą, galimybę apsipirkti vienoje vietoje. Tai paaiškina, kodėl neprigijo ir kitų prekybininkų mažo formato sprendimai. Tokie projektai susiduria su rentabilumo iššūkiais, aiškina R. Mažulis.
„Technologijos kaštai ir atsiperkamumas – vis dar nėra subalansuoti. Nors palyginus su skaičiais prieš kelerius metus, technologijos tampa prieinamesnės ir autonominės parduotuvės siūlo inovatyvesnį apsipirkimo būdą, jų palaikymas reikalauja nemažų investicijų, o grąža – didelio srauto“, – komentuoja „StrongPoint“ atstovas.
Be to, anot jo, prisideda ir reguliaciniai apribojimai, pradedant fiskaliniais reikalavimais ir baigiant amžiaus ribojimų taikymu tam tikroms prekėms, kur be darbuotojo jų pardavimas neįmanomas. Tai dar labiau atsiliepia pirkėjų srautams ir prekių krepšeliui.
Ateis laikas
R. Mažulio vertinimu, ateityje autonominės parduotuvės tikrai turės savo vietą rinkoje, bet jų plėtra bus selektyvi. Labiau tikėtina, kad šios pilnai automatizuotos parduotuvės bus diegiamos nišinėse lokacijose, kur geresni srautai ir pirkimo dinamika, kartu prekių asortimentas labiau optimizuotas, laikui bėgant mažės ir technologiniai kaštai.
„Matome labai sėkmingų atvejų, kur autonominės parduotuvės jau dabar atradusios savo nišą – stadionuose, sporto rungtynių arenose. Sėkmingo scenarijaus sudėtinės dalys – labai dideli pirkėjų srautai, ribotas ir koncentruotas prekių kiekis ir trumpas ribotas apsipirkimo laikas. Ten, kus susidaro panašios aplinkybės, autonominės parduotuvės turėtų būti idealus pasirinkimas“, – teigia R. Mažulis.
Jie neatmeta, kad ir Lietuvoje dar pamatysime autonominių parduotuvių, bet tam reikalingos tinkamos sąlygos: didesnis vartotojų tankis, pažangesnės technologijos, geresnis reguliacinis kontekstas.
„Mūsų visai nesenai atlikta apklausa rodo, kad susidomėjimas yra: 71% respondentų yra girdėję apie autonomines parduotuves, nors tik 11% jose lankėsi. Tai rodo, kad potencialas egzistuoja, bet dar reikia laiko ir tinkamo formato“, – vertina R. Mažulis.
Pasak jo, regima ir kita apsipirkimo būdų raidos kryptys – artimu metu galėtų rastis daugiau kiek kitokio formato parduotuvių be personalo, kur viską fiksuoja ne dirbtinis intelektas ir išmanios kameros, o tiesiog atsiskaitymas paliekamas savitarnos priemonėms, vis dar prekes nusiskanuojant pačiam pirkėjui – tokios parduotuvės dabar veikia Latvijoje ir Estijoje.
Plačiau skaitykite Verslo žinių straipsnyje: