Pereiti prie turinio

Ateities parduotuvės žengia į Lietuvą

Publikuota: 8. vasario 2008

Jau vasarį prekybos tinklo „Iki“ klientai galės naudotis iki šiol Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse dar nežinoma paslauga – savitarnos kasomis. Pirkėjai galės patys išbandyti kasininko duoną – nuskaityti prekių kodus, atsiskaityti už pirkinius.

Panašias naujoves ketina diegti ir „Rimi“ tinklas. Savitarnos kasos turėtų sumažinti eiles ir pagerinti aptarnavimą. O ateityje prekybos centruose pirkėjai gali surasti ir dar daugiau technologinių naujovių, kurios pagelbės apsipirkti.

Šiais metais bendrovė „Palink“, valdanti prekybos tinklą „Iki“, ketina savo parduotuvėse visoje Lietuvoje įdiegti iki 100 savitarnos kasų. Pirmiausia jos bus įrengtos Vilniuje įsikūrusiose parduotuvėse, o išbandžius sostinėje vėliau paplis visoje Lietuvoje. Žadama neaplenkti ir mažesnių miestų.

Tiesa, įprastos kasos iš prekybos centrų išstumtos nebus. Savitarnos kasos pravers skubantiems, mažai pirkinių perkantiems žmonėms. Jose bus galima atsiskaityti ir kortelėmis, ir grynaisiais pinigais. Užsienyje panašios kasos buvo pradėtos diegti 2002 m.

„Rimi“ atstovė ryšiams su visuomenė Rasa Juodkienė sakė, kad dabar ruošiamasi techniškai diegti savitarnos kasas – pirmosios turėtų atsirasti vėliausiai kitų metų pradžioje.

Įranga – beveik tokia pat

„Vilniaus dienos“ žurnalistams bendrovės „New Vision“, diegiančios šias kasas, specialistai pademonstravo, kaip jos veikia.

Tai labai panašu į įprastą kasininko darbo vietą – yra kodų skaitytuvai, įmontuotos svarstyklės, informacinis ekranas, pinigų paėmimo ir grąžos automatas.

Pirkėjui pačiam reikės nuskaityti prekių kodus arba, jeigu tai daržovės, saldainiai ar kitos sveriamos nepakuotos prekės, pasverti ir nurodyti, koks tai produktas.

Stebės budri akis

O kaip apsisaugoti nuo sukčiavimų, vagysčių arba nuo paprasčiausių klaidų, jeigu į pirkėjo rankas atiduodama ir kasa? Specialistai nenoriai kalba apie apsaugą, nes tai įduotų ginklą į užkietėjusių vagilių rankas.

„Iki“ teigimu, pasirinktos savitarnos kasos turi daug modernių priemonių saugumui užtikrinti. Kasa netgi „supranta“, ar ant prekės užklijuotas teisingas brūkšninis kodas, tikrina prekių svorį.

Be to, savitarnos kasas prižiūrės konsultantai, pavyzdžiui, vienas konsultantas stebės keturias ar daugiau savitarnos kasų ir galės matyti, kokias prekes pirkėjas įregistravo.

Konsultantai taip pat turės prižiūrėti, kad nepilnamečiai negalėtų nusipirkti alkoholio, tabako gaminių. Nuskaičius alaus butelio ar cigarečių pakelio etiketę kodų skaitytuvu, konsultantas turės patvirtinti šį pirkinį.

Specialistų teigimu, sąžiningi žmonės dėl to, kad atsiras savitarnos kasos, nepradės sukčiauti ar vogti. „Tiems, kas vagia, savitarnos kasų atsiradimas įtakos neturi“, – aiškino „New Vision“ pardavimo skyriaus vadovas Linas Švaikauskas.

Užsienio prekybos tinklų, naudojančių savitarnos kasas, apklausa parodė, kad vagysčių skaičius dėl naujovių 64,3 proc. centrų nepakito, 35,7 proc. – sumažėjo.

Privalumai – tik emociniai

Savitarnos kasos naudingos ir prekybos centrams, nes tai leistų daugiau daruotojų iš kasų perkelti į prekybos salę. Čia jie galėtų rūpintis, kad lentynose nepritrūktų prekių, pagelbėti pirkėjams surasti reikalingus daiktus, svertų nepakuotus produktus.

Be to, kad dėl savitarnos kasų bus galima greičiau apsipirkti, yra ir daugiau pranašumų. Tiesa, jie – labiau emociniai. Savitarnos kasoje pirkėjo niekas neskubina, nes dažnai prie kelių savitarnos kasų yra tik viena eilė.

„Paprastai, kai pats viską darai, visa procedūra atrodo trumpesnė, nors jis realiai užtrunka ilgiau“, – pasakojo L.Švaikauskas. Tai tas pats, kas laukti automobilių spūstyje arba bandyti ją aplenkti kitais keliais – nors laiko sugaištama tiek pat, ar net daugiau, tačiau atrodo, jog tai vyksta greičiau.

Kainos keisis akimirksniu

Artimiausiu metu Lietuvoje pasirodys ir dar viena naujovė – elektroniniai prekių kainų žymekliai, dedami ant lentynos. Tai nedideli įtaisai su ekranėliais, kuriuose bus rodoma prekių kaina. Pasak „New Vision“ generalinio direktoriaus Evaldo Budvilaičio, tai padės spręsti dažnai parduotuvėse pasitaikančią bėdą, kai kainos, nurodytos ant lentynų, neatitinka tų, kurios yra įvestos į parduotuvių sistemas.

Pavyzdžiui, centrinėje parduotuvės sistemoje pakeitus vienos prekės kainas, belaidžiu ryšiu ši informacija būtų perduodama į šiuos žymeklius. Galimybė itin greitai pakeisti prekių kainas leistų organizuoti įvairias akcijas, pavyzdžiui, „laimingas“ valandas.

Šios elektroninės etiketės turi ir daugiau funkcijų, parduotuvės darbuotojai, paspaudę reikalingą mygtuką, gali sužinoti, kiek tos rūšies prekių yra sandėlyje, kiek jų turėtų būti lentynoje. Arba pirkėjai batų parduotuvėje galėtų sužinoti, kokių dydžių pasirinkto modelio batų yra parduotuvės sandėlyje.

Svarstyklės atpažįsta vaisius

Kitos revoliucijos laukiama svarstyklių srityje. Kiek anksčiau, prekybininkai ir technologijų kūrėjai kalbėjo ir apie tai, kad svarstyklės pačios atpažins sveriamus produktus, pavyzdžiui, skirs obuolį nuo apelsino. Tokios svarstyklės prieš porą metų netgi buvo demonstruojamos Vokietijoje vykusioje „CeBIT“ parodoje.

Tačiau E.Budvilaičio teigimu, dabar jau kalbama apie kitokias svarstykles. Pavyzdžiui, prie sveriamų prekių būtų specialios etiketės su mygtuku. Jį paspaudus, informacija keliautų į svarstykles ir būtų įrašoma į sveriamų prekių sąrašą.

Pirkėjui tereikėtų uždėti produktus ant svarstyklių ir iš sąrašo pasirinkti savo produktų rūšį, o svarstyklių įranga išspausdintų reikiamą etiketę su pirkinio kaina.

Idėjos pasiteisina ne visada

Prieš keletą metų buvo diskutuojama ir apie daugiau ateities parduotuvės pagalbininkų. Tarp jų – skaitmeninius pirkėjo asistentus. Tai nedideli kompiuteriai su ekranais, pritvirtinti prie parduotuvės krepšelio. Jie gali tapti ir gidais parduotuvėje, į jį galima įkelti savo pirkinių sąrašą.

Kalbama ir apie galimybę pirkėjui pačiam skenuoti prekes, dedamas į krepšelį. Tada, privažiavus prie kasų, tereikėtų informaciją iš šio asistento perkelti į kasos kompiuterį ir sumokėti už pirkinius.

Taip pat daug kalbėta apie radijo bangas siunčiančius prekių žymeklius. Tai leistų nuskaityti prekių kodus jų net neišėmus iš vežimėlio, šiuose žymekliuose gali būti įrašyta ir daugiau informacijos apie produktą – jo galiojimo data, duomenys apie gamintoją, net nuorodos į receptus.

Tokie žymekliai leistų sukurti vadinamąsias protingąsias lentynas. Jos galėtų stebėti, kiek produktų jose yra ir, jiems baigiantis, įspėti darbuotojus apie būtinybę papildyti.

Tačiau ne visos idėjos yra realizuojamos – kelią joms užkerta įvairios kliūtys, neretai – pernelyg didelė kaina.

„Gamintojai iš pradžių pristato koncepcijas ir tik laikas parodo, ar jos numirs, ar bus įgyvendintos“, – aiškino E.Budvilaitis.

Parduotuvės kvies vardu?

Dar viena įdomiausių sričių mažmeninės prekybos srityje, apie kurią vis užsimenama, tai santykių su klientais stiprinimas. Tam naudojamos vadinamosios CRM sistemos, kurios kaupia įvairiausią informaciją apie pirkėjus.

Tai gali būti ir žinios apie tai, kada jūs lankotės prekybos tinkle, ką perkate, kiek išleidžiate, kuriame prekybos centre dažniausiai perkate. Pagal tokią informaciją galima sukurti individualius siūlymus arba pateikti receptus patiekalų, kuriuos galima pagaminti iš įsigytų produktų.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus ima pirkti kūdikių maistą, parduotuvės sistema gali suprasti, kad šeimoje gimė vaikas, ir pasiūlyti kitų prekių mažiems vaikams.

Kai kurie Lietuvos prekybos tinklai jau naudoja klientų lojalumo korteles, kurios leidžia kaupti informaciją apie pirkinius, tačiau informacija apie pirkėjus kol kas naudojasi retokai. Tačiau neatmetama galimybė, kad ateityje bus pereita ir prie labiau suasmenintų parduotuvių.

Kitaip sakant, ateityje, įžengus į parduotuvę ir paėmus vežimėlį su specialiu kompiuteriu, šis galbūt kreipsis į jus vardu ir palydės prie dienos pirkinių lentynų.