Prekybos maisto produktais ateitis: kaip ši priklauso nuo e-komercijos ir besikeičiančių pirkėjų įpročių
Maisto prekių parduotuvė – kur kas daugiau nei tik vieta nusipirkti maisto produktams. Kartu ji gali atlikti banko, vaistinės, pašto, restorano ir kitas funkcijas. Kita vertus, ryškėja ir maisto produktų apsipirkimo internetu tendencija. Tad kaip dideliems maisto prekybos tinklams reiktų adaptuotis prie nūdienos tendencijų?
Per paskutinius kelis dešimtmečius vyravo prekybos centrų kraustymosi tendencija iš centrinių į nuošalesnes vietoves, kur pirkėjams galima buvo pasiūlyti erdvesnes parduotuves ir pakankamai vietos stovėjimo aikštelėms.
„Didžiojoje Britanijoje buvo statomos vis didesnės ir didesnės parduotuvės, nes dirbančioms moterims reikėjo kuo koncentruotesnės vietos apsipirkimui. Kadangi prekinamasi buvo visai savaitei, mažesnėse šalia namų įsikūrusiose parduotuvėse apsipirkti nebepakako nei laiko, nei pasiūlos“, – teigia Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos specialistas Richard Hyman.
Metas, kai maisto prekybos tinklai traukėsi iš koncentruotų centrinių apylinkių, skyrėsi skirtingose šalyse, visgi šį etapą perėjo visos. Tačiau dideli maisto prekybos centrai sukūrė naują problemą – erdvės šitaip išsiplėtė, jog net tapo per didelės – pirkėjų atnešamos įplaukos nebeatitiko didelės erdvės kuriamų išlaidų. Tai skatina prekybininkus ieškoti alternatyvių pajamų srautų.
Prekybininkai ieško papildomų būdų privilioti klientus į parduotuves. Šiuolaikiniam pirkėjui turint didelę pasirinkimo laisvę, papildomų paslaugų tiekimas – vienas iš būdų tapti paklausia parduotuve savo apylinkėse.
Erdvės išnaudojimas ir pirkėjų srautų didinimas
Dažniausiai sutinkamos papildomos paslaugos maisto produktų prekybos centruose – paštas, banko, valyklos paslaugos bei drabužių, namų apyvokos prekybos vietos, kavinės, restoranai. Visgi, nepaisant papildomų paslaugų, Richard Hyman tvirtina, kad visa industrija išgyvena naują pokyčio bangą.
„Augant prekybai internetu vėl viskas keičiasi. Pirkėjai vėl grįžta į high street parduotuves, kas skatina apsipirkimo kaimynystėje atgimimą. Šiuolaikiniai pirkėjai vis daugiau didžiuosius maisto produktų apsipirkimus atliks internetu, o papildomas prekes pirks kaimynystėje.“
E-komercija šiuo metu ant pakilimo bangos, tačiau fizinės maisto parduotuvės niekur nedings. Todėl papildomos paslaugos išlieka aktualiu metodu, siekiant, kad pirkėjas apsirinktų būtent vieną, o ne kitą parduotuvę.
Grynųjų pinigų ateitis parduotuvėse
Kita gi tendencija, kuri tęsiasi jau gana ilgą laiką, – pirkėjai daugiau atsiskaito kortelėmis negu grynaisiais. Ir visgi grynieji pinigai niekur nedings, ypač atsiskaitant už smulkius pirkinius. Pirkėjai, ribojami mažesniu biudžetu, linkę daugiau naudoti grynus pinigus, kadangi taip lengviau kontroliuoti savo išlaidas. Tas pats pastebima ir pensijinio amžiaus žmonių tarpe.
Richard Hyman įsitikinęs, kad nepaisant interneto plėtros, grynieji pinigai liks cirkuliuoti dar daugybę metų. „Stebėdami tendencijas įdarbinimo sferoje, taip pat galime pastebėti grynųjų pinigų didėjantį naudojimą. Vis daugiau žmonių yra laisvai samdomi, atlieka mažesnes užduotis užsakovams. Tokiuose atsiskaitymuose grynieji vis dažnesni. Daugiau grynųjų cirkuliuojant aplinkoje, tikėtina, kad ir prekybos centruose bus jais atsiskaitoma.“
Šiaurės šalių rinkoje naudojamas dar vienas grynųjų pinigų valdymo metodas atvilioti pirkėjus į parduotuvę – galimybė išsigryninti pinigų kasoje.
„Pirkėjams tikrai patogu, jei atsiskaitant už pirkinius dar gali ir išsiimti grynųjų pinigų nuo savo sąskaitos“, – pastebi Mårten Persson, StrongPoint grynųjų pinigų valdymo sprendimų vadovas.
Toks grynųjų pinigų valdymo metodas – aiškus privalumas prekybininkui. Bet kurie grynieji, kuriuos jie „parduoda“ kasoje, yra tiesioginės įplaukos banke, ir yra atliekami greičiau negu produktų pardavimas.
Klientai diktuoja kryptį
Anot R. Hyman, Vakarų ekonomikos yra labai brandžios:
„Tai reiškia, kad vartotojai diktuoja kryptį, kaip niekada ligi tol. Klientai turi būti visos veiklos centre, kad ir ką prekybininkai darytų. Todėl reikia koncentruotis į vartotojų poreikius ir žvelgti į ateitį – kur šiandieniniai pirkėjai apsipirkinės po penkerių metų?“