Pietietiški mažmeninės prekybos prieskoniai

Mes, šiauriečiai, dažnai pašaipiai, o gal kartais ir su pavydu, kalbame apie pietietiškosios Europos dalies gyventojus, jų atsipalaidavimą ir nerūpestingą požiūrį į gyvenimą bei darbą.

Aš ketverius metus dirbau mažmeninės prekybos sektoriuje Rumunijoje ir Bulgarijoje. Ne pati ta Pietų Europa, bet jos kvapas ir papročiai labai ryškūs ir šiose šalyse.

Pirmiausia skirtumus galima pastebėti aprangoje. Kadangi dirbau prekybos tinkle, tai buvo ir darbo dalis, nes pirkėjų mentalitetas formuoja rinką. Pietietiško ryškių spalvų ir blizgučių pomėgio, taip pat šiltesnių orų sintezė suformavo ir importuojamų drabužių stilių. Tokį, koks Lietuvoje veikiausiai būtų laikomas mažų mažiausiai neelegantišku, o greičiausiai – tiesiog kičiniu.

Tuo metu – maždaug 2005-aisiais, Lietuvoje pirkėjai jau buvo įpratinti, kad atėję į parduotuvę visada ras įprastas prekes ir pilnas lentynas. Pamatyti ištuštėjusias lentynas būdavo netipinis įvykis ir visiškai nepageidautinas dalykas, bet tik ne Rumunijoje.

Ten susidūriau su absoliučiai priešingu mąstymu. „Juk viską išpirko“ – buvo su pasididžiavimu tariama frazė, kai tik atvykęs ir pamatęs tuščias lentynas klausdavau, kas atsitiko. Nes mums tuščios lentynos reiškia nukrypimą nuo teisingo proceso, nenumatytus trukdžius.

Tai tikriausiai lemia darbuotojų požiūris į gyvenimą. Jis remiasi „manjanizmu“ ir juntamas net ir tiekėjų, tarptautinių kompanijų darbuotojų mentalitete. Pavėluoti į susitikimą ar neatvežti prekių į parduotuvę yra įprasta. Labiausiai tai matosi per Kalėdas. Beveik visi gamintojai atostogauja savaitę. Ar Lietuvoje mes nesipiktintume, jei pirmą sausio savaitę parduotuvėse būtų tik pusė lentynų su produktais? Pas juos tai įprasta.

Ko dar negalima nepaminėti – tai korupcija. Nuo socialistinių režimų likusi korupcijos sistema veikia iki šiol. Gal Lietuvoje niekas jau neatsimena, bet šioms šalims dėl korupcijos net buvo sustabdyta Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagalba. Rumunijoje tai pasireiškia net kurioziškais atvejais. Viena iš tikrintojų pareikalavo iš direktorės jai patikusių batų – tų, kuriuos direktorė avėjo. Padėjo tik argumentas, kad be batų ji negali dirbti.

Labai kenkė jų „atsipalaidavęs“ požiūris į vagystes. Per vieną viešą pasisakymą buvo paskelbta apsaugos informacija – 70% vagysčių yra padarytos savų darbuotojų. Jie tai vadina „man labai reikėjo“.

Vis dėlto, situaciją pavyko pakeisti. Nors įvesti lietuviškus standartus ir išmokyti jų laikytis vietinius darbuotojus atėmė daugiau laiko, nei tai užtrunka Baltijos šalyse.

Sunkiausia buvo tose šalyse pakeisti požiūrį, kad dirbti reikia tik kol mato direktorius. Deja, dažnai net viduriniosios grandies vadovai sirgo šia liga.

Remtis teko keliais dalykais. Pirmiausia tai – pagarba bendraujant ir griežtas laikymasis principinių nuostatų. Bendraujant su pagarba galima pasiekti geresnių rezultatų, negu represiniais metodais. O principinės nuostatos padėjo įvesti discipliną. Jei darbo laikas prasideda 8 val. ryto, reiškia visi turi pradėti dirbti būtent tuo metu, o ne kada norisi. Jei darbuotojas vagia, jį reikia atleisti. Kai darbuotojai suprato, kad už vagystę automatiškai išmetama iš darbo, nežiūrint į tai kokie nuopelnai įmonei, situacija ženkliai pagerėjo.

Svarbu buvo ir darbo sistemos įvedimas – darbo procesų optimizavimas ir taisyklių sukūrimas, nuolatinis darbas su tiekėjais, darbų kontrolė ne tik darbo dienomis, bet ir per šventines dienas (tiek ryte, tiek vakare).

Visose šalyse yra gerų darbuotojų. Todėl vienas iš pagrindinių darbų ir buvo juos surasti ir išmokyti sisteminio požiūrio į darbą. Teko nemažai žmonių pakeisti, kol suradome tuos kurie nori ir gali ne tik mastyti, bet ir dirbti sistemiškai. Bet kai pavyko suburti komandą, kuriai rūpėjo darbo rezultatai, viskas pradėjo klostytis daug geriau.

Ryškiausias skirtumas tarp to, ką radau, ir ką palikau, kai išvykome, buvo Rumunijoje: tris kartus sumažėjo nuostoliai ir nurašymai. Pagal šitą rodiklį pavyko priartėti prie Lietuvos standartų. Ir, be abejo, tuščios lentynos tapo išskirtiniais atvejais – tik neatvažiavus tiekėjams.