Mažiau galvos skausmo dėl grynųjų kasose

Euro įvedimas Lietuvoje ne tik sumažina tarpbankines skolinimosi palūkanas, panaikina komisinius dėl litų keitimo į eurus, bet atneša ir šiek tiek mažiau matomą, tačiau juntamą naudą prekybininkams.

Įranga, kurios pagalba apdorojami grynieji pinigai visoje Europoje, nuo šiol galės būti panaudota ir mūsų šalies mažmeninės prekybos procesų efektyvumui didinti.  Ir tam nebereikės nemažų pritaikymo rinkai išlaidų, kurios paprastai tampa kliūtimi norint diegtis naujoves.

Visgi iš pradžių gal reiktų atsakyti į natūraliai kylančius klausimus – Kodėl? Kokiu tikslu? Juk tuoj visi atsiskaitymai bus perkelti į elektroninę erdvę, o grynieji išnyks, ar ne? Deja, bankų pateikiama statistika rodo ką kita. Nuo 2008 iki 2013 metų Euro banknotų rinkoje padaugėjo 34%, Didžiosios Britanijos svarų – per tą patį laikotarpį – 29% , JAV dolerių kiekis cirkuliacijoje nuo 2007 iki 2012 metų paaugo net 42%.

Anot Armino Greifo, Europos Centrinio Banko padalinio, atsakančio už Eurų leidybą ir cirkuliaciją, vadovo, grynieji pinigai yra panaudojami 70-80% visų POS transakcijų vertinant pagal kiekį, ir 50-60% pagal sumą. “Net jei grynųjų pinigų mažės, mes prognozuojame, kad jų vaidmuo vis tiek išliks svarbus. Visuomenė nėra pasirengusi atsisakyti grynųjų”.

To priežasčių galima ieškoti įvairiuose aspektuose. Pavyzdžiui, daugkartiniai psichologiniai tyrimai parodė, kad leisdami fizinius banknotus ir monetas, mes juos išleidžiame kur kas jautriau. Iš visų apmokėjimo būdų, grynieji yra labiausiai akivaizdus, tiesiogiai siejantis mus su faktu, kad mokame savo pinigais. Be kita ko, tai padeda geriau valdyti savo biudžetą – juk pravėrus piniginę aiškiai matoma, kiek pinigų yra likę iki kito jų pagausėjimo.

Taigi, nežiūrint banko kortelių, elektroninių ir mobiliųjų mokėjimų iškilimo, grynieji išlieka populiariausia atsiskaitymo priemone mažmeninėje prekyboje. Visgi novatoriški mokėjimo būdai be grynųjų pinigų (cashless) tobulėja ir kryptingai vystosi, o grynieji pinigai parduotuvėje vis dar apdorojami taip pat, kaip tai darė dar mūsų senoliai.

Pinigai paduodami kasininkui/pardavėjui, šis juos paskaičiuoja, įsitikina jų tikrumu, deda į pinigų stalčių, iš jo išima rankomis atrinktą pirkėjui priklausančią grąžą. Ir taip kiekvienos grynųjų transakcijos metu. Pasibaigus parduotuvės darbo laikui visi kasoje esantys pinigai yra perskaičiuojami, sulyginami su duomenimis iš kasos ataskaitos ir nešami į prekybos taško seifą. Kitą dieną prieš pradedant prekybą dalis jų bus išimta, suskaičiuota ir išduota kasininkui prekybos pradžiai.

Skamba lyg procesas iš viduramžių, kuriame žmonės visus mechaninius veiksmus atlieka patys. O kur vyrauja rankinis žmonių darbas, ten išlieka ir rizika tyčia ar netyčia suklysti. Kuomet darbas yra susijęs su svetimų pinigų apdorojimu, jautrumas šioms klaidoms itin padidėja.

Gal jau metas modernizuoti grynųjų apdorojimą prekyboje? Sprendimai tam yra ir sėkmingai veikia bemaž 20 metų. Pagrindinė jų idėja yra automatizuoti visą parduotuvės darbą, susijusį su grynaisiais pinigais – nuo jų priėmimo POS terminale iki perdavimo inkasavimo kompanijoms. Techninė ir programinė įranga atsakinga už grynųjų pinigų validavimą, suskaičiavimą, teisingą grąžos išdavimą, veiksmų su grynaisiais pinigais atsekimą, ataskaitų pateikimą, transportavimą bei saugojimą. Eliminavus kasininko faktorių iš grynųjų pinigų apdorojimo proceso, skaičiavimo ir padirbtų pinigų atpažinimo klaidos tiesiog išnyksta ir tampa tik prisiminimu iš praeities, prie kurio niekas grįžti nebenori.

Grynųjų pinigų priėmimo įrenginiai yra kur kas saugesni nei įprasti pinigų stalčiai išorinių vagysčių atžvilgiu – saugumą užtikrina banknotų įrenginio viduje esanti dažų kapsulė, kuri detonuojasi ir pažymi banknotus įsilaužimo į įrenginį metu. Užsienyje parduotuvės, kuriose yra įdiegti tokie sprendimai, ant durų šalia banko kortelių logotipų užsiklijuoja ir grynųjų pinigų automatizavimo sprendimo logotipą. Tai veikia kaip signalas potencialiems plėšikams, jog šios parduotuvės apiplėšinėti tiesiog neverta, nes naudos iš šio nusikaltimo paprasčiausiai nebus.

Šios grynųjų pinigų skaičiavimo automatizavimo bei saugumo galimybės leidžia prekybininkui lanksčiau prisitaikyti prie konkrečios dienos poreikių – esant mažam kasos zonos apkrovimui, kasininkui gali būti priskirtos salės darbuotojo užduotys, pvz., papildyti ar sutvarkyti prekių lentynas. Tai daroma be poreikio perskaičiuoti ir išimti grynuosius iš stalčiaus. Už tai yra atsakinga sistema – joje pinigai yra saugūs. Tokiu būdu taupomas ir vyriausiojo kasininko bei apsaugos darbuotojo laikas. Kai kasininkas nebejaučia įtampos dėl pinigų skaičiavimo, visą savo energiją gali skirti pirkėjų aptarnavimui. Tai lemia klientų lojalumo stiprėjimą bei apyvartos augimą.