Pereiti prie turinio

Daugiakanalės el. prekybos iššūkiai

Publikuota: 12. liepos 2012

Kitą sykį teko pirkti palapinę. Turėjau labai konkrečius poreikius jai, į parduotuvę net nėjau, rinkausi ir pirkau internetu.

Auga kartais

Tokios prekės kaip kompiuterinė ir buities įranga, elektronika, fotoprekės, knygos, diskai ir visi kiti gaminiai, kuriuos paprastai žmonės renkasi pagal techninius parametrus arba ieško konkretaus pavadinimo ir modelio, dažnai arba dažniausiai jau ir dabar parduodamos internetu. Šie du asmeniniai pavyzdžiai puikiai demonstruoja, kad tradicinėms parduotuvėms „iš plytų ir cemento“ elektroninės prekybos kanalas yra būtinas. Kitaip, pagal tą populiarų posakį – „jeigu tavęs nėra internete, tavęs nėra apskritai“, kyla grėsmė nesulaukti pirkėjų.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais bent kartą internetu pirko 16,2 proc., bent kartą per ketvirtį – 10,8 proc. Augimas, palyginus su 2010 metais siekia 1,5 karto.

Vartotojams patogu išsirinkti, išsinagrinėti parametrus detaliai. Aišku, kuriems tie parametrai nieko nesako, verta pasitarti su konsultantu, bet ir el. parduotuvėse vis dažniau galima sulaukti „gyvo“ konsultanto pagalbos. Didesni daiktai pristatomi į vietą ir labai dažnai – nemokamai.

Prekeiviams tai galimybė išdėlioti kur kas didesnį prekių asortimentą, nei telpa vitrinose, taigi ir pajudinti tuos produktus, kurie sunkiai „eina“.

Po eilės bandymų prieš kelioliką metų įsukti grynąją el. prekybą, t.y. turinčią tik vieną kanalą – internetą, buvo apsistota ties mintimi, kad, be kai kurių išimčių, sėkmingiausias modelis – daugiakanalė prekyba. T.y. greta esamų fizinių prekybos taškų, kuriama internetinė parduotuvė, išnaudojanti jau išpopuliarintą prekės ženklą, lojalius klientus.

Internete – kaip įprastame restorane

Iš pirmo žvilgsnio, paleisti interneto parduotuvę šiais laikais, atrodo, gan paprastas užsiėmimas. Internete daug el. prekybos platformų, nemažai jų yra nemokamos, kurias įdiegus ir sukrovus prekių katalogus, įdiegus irgi jau paruoštas atsiskaitymo priemones, galima plačiai atverti virtualiąsias duris.

To ir pakaktų, jeigu parduotuvė gana nedidelė, per dieną nesulaukia daugiau kaip keliasdešimt užsakymų, asortimente – ne daugiau kaip 1000 prekių. Tiek užsakymų, kad ir administratorė gali ranka suvesti į apskaitos programą, perduoti vykdyti užsakymą į sandėlį, dirbtuves ar virtuvę, jei tai kavinė, užsakyti kurjerį.

Bet perkopus šias ribas, rankinis darbas tampa neefektyvus ir stabdantis. Procesą reikia automatizuoti. Tačiau čia iškyla tam tikrų dilemų, kurias mes sprendėme integruodami „Čili“ restoranų tinklo „Navision Dynamics NAV“ verslo valdymo sistemą su internetine užsakymų svetaine.

Anksčiau telefonu ir internetu gauti užsakymai rankiniu būdu buvo perkeliami į viso tinklo verslo valdymo sistemą. Mes turėjome užtikrinti, kad užsakymai greitai pateks į atitinkamus restoranus, automatiškai bus perduoti vykdyti kurjeriams.

O svarbiausia dalis – kad klientas internete gautų visas akcijas, nuolaidas, lojalumo sistemą, galimybę atsiskaityti taškais ir visa kita. Paprastai tariant, tai, kas veikia įprastame „Čili“ restorane, turėjo veikti ir internete.

Centrinė nervų sistema – VVS

Vienas kelias – dubliuoti kainodaros, akcijų, nuolaidų, lojalumo ir klientų sistemos valdymą. Tokiu atveju tektų dirbti lygiagrečiai su dvejomis sistemomis. Tai neefektyvu, tokios sistemos palaikymas kainuotų brangiai.

Akivaizdu, kad kažkuri sistema turi būti kaip centrinė nervų sistema, smegenys, o kita – šios išplėtimas į atskirus kanalus. Kadangi restoranai yra pagrindiniai „Čili“ pardavimo taškai, jų tinklui įdiegta „Navision Dynamics NAV“ tapo smegenimis, prie kurių reikėjo prijungti internetinių užsakymų svetainę.

Tačiau kaip padaryti, kad klientai gautų tas pačias nuolaidas, akcijas, kainas? Buvo nuspręsta internetinėje užsakymų tarnyboje pateikti įprastas meniu kainas, o visas nuolaidas, lojalumo taškus ir akcijas pritaikyti suformavus užsakymą. Prieš jį patvirtinant, siunčiama užklausa į VVS, iš kurios gavus atsakymą, perskaičiuojama užsakymo suma ir pateikiama internetinėje sistemoje.

Tokia architektūra leidžia ateityje lengvai prijungti ir kitus kanalus, pavyzdžiui, mobiliąją prekybą per išmaniųjų įrenginių programėles.