Parduotuvės keičiasi greičiau nei pastebi pirkėjai: ką netrukus išvysime Lietuvoje?
Vos pastaruosius metus Lietuvos prekybos sektoriuje tyliai įsitvirtino išmanūs sprendimai, kurie šiandien jau tapo neatsiejama apsipirkimo dalimi – tokie kaip įvairūs savitarnos įrenginiai, mobilios apsipirkimo ar lojalumo programėlės, elektroninės kainų etikėtės. Tačiau tai – tik pradžia. „StrongPoint“ produktų direktorius Andrius Kalašinskas sako, kad lietuviai ne tik neatsilieka nuo prekybos lyderių visame pasaulyje, bet kai kuriose srityse juos lenkia.
Parduotuvės prisitaiko prie pirkėjų su negalia
Lietuvoje parduotuvių pritaikymas neįgaliesiems vis dar susiduria su iššūkiais. Nors vis dažniau matote verslus investuojant į prieinamumui didinti skirtą infrastruktūrą – automatines duris, žemus prekystalius, plačius praėjimus, sensorines zonas, informacinius ženklus Brailio raštu ar kontrastingomis spalvomis – tai tik dalis sprendimų, kurių reikia. Daugelyje prekybos vietų jų vis dar trūksta. Be to, nuo 2025 m. vidurio visos skaitmeninės paslaugos turės atitikti Europos prieinamumo akto (angl. European Accessibility Act) reikalavimus, todėl šios temos aktualumas tik didės. Todėl atsiranda sprendimų, kurie leidžia apsipirkti patogiau įvairias negalias turintiems žmonėms.
Lietuvoje artimiausiu metu po truputį ims rastis savitarnos kasos, kur bus galima reguliuoti rezoliucijos parametrus, šrifto dydį ekrane, audio įgarsinimą, vienu paspaudimu nuleisti ekraną ir prisitaikyti prie reikiamo aukščio, kad žmogus, judantis neįgaliojo vežimėliu, patogiai apsipirktų. – paaiškina ekspertas.
Svarbu paneigti kai kuriuos su inovacijomis susijusius stereotipus. Pasak A. Kalašinsko, klaidinga manyti, kad senjorams sunku prisitaikyti prie naujų technologijų.
„Visiems žmonėms apsiperkant svarbu jaustis oriai ir patogiai. Savitarnos kasos suteikia tą galimybę – niekas nestovi už nugaros, gali ramiai tvarkytis savo tempu. Tas jausmas, kad gali pats susitvarkyti be spaudimo, yra labai svarbus. Todėl, nepaisant kartais girdimos nuomonės, kad technologijos jiems svetimos, vis daugiau senjorų drąsiai renkasi technologinius sprendimus. Daug svarbiau atsižvelgti į bendrą parduotuvės tranzakcijų dinamiką ir teisingai suplanuoti kasininko kasų ir savitarnoa kasų kiekius, kad nesusidarytų eilės ir kasų zona būtų pritaikyta patogiam apsipirkimui“, – pabrėžia jis.
Prekybininkai investuoja į naujos kartos kasų programinę įrangą
Šių metų inovacijų parodose ypatingai daug dėmesio skiriama programinei įrangai ir vidinėms sistemoms. Tai – nematoma prekybos dalis, kurią pirkėjai dažniausiai pajunta tik tada, kai ji neveikia. Vienas iš pažangių pavyzdžių – „TreeCommerce“ platforma. Tai naujos kartos kasų sprendimas, kurio architektūra leidžia sujungti įvairius prekybos kanalus į vieningą sistemą.
„TreeCommerce veikia tarsi skaitmeninis parduotuvės stuburas. Prie pagrindinės sistemos galima prijungti įvairius modulius – nuo savitarnos kasų iki lojalumo programų ar mobiliųjų įrenginių. Tai leidžia verslui augti efektyviai: pradėti nuo vienos parduotuvės ir plėstis neprarandant duomenų vientisumo. Tokios sistemos prekybininkams suteikia lankstumą ir užtikrina vienodą pirkėjo patirtį tiek skirtinguose parduotuvės įrenginiuose, tiek ir skirtinguose pirkimo kanaluose“, – sako A. Kalašinskas.
Eksperimentai kasų zonoje
„Tarp itin kūrybiškų sprendimų pastebime kasas transformerius. Kai darbuotojas baigia darbą tokioje kasoje, paspaudžia mygtuką ir viena kasininko kasa transformuojasi į keletą savitarnos kasų. Taip pat nuosekliai vystoma ir tobulinama technologija, kuri dar nėra plačiai išpopuliarėjusi. Tai – išmanieji pirkinių vežimėliai. Jie gali turėti integruotas svarstykles, jutiklius, prekių atpažinimo sistemas ir leidžia realiuoju laiku matyti pirkinių sumą, gauti personalizuotus pasiūlymus ar net atsiskaityti nestovint eilėje. Pirkėjas, baigęs krautis prekes į vežimėlį, tiesiog išvažiuoja su juo iš parduotuvės kasų zonos ir pinigai už pirkinius nurašomi automatiškai. Kai kurie vežimėliai turi puodelio laikiklius ir telefono įkrovimo lizdus“, – paaiškina A. Kalašinskas.
Jo teigimu, inovacijų parodose dažniausiai dalyvauja ir Lietuvos didieji prekybininkai, ir į naujus sprendimus žiūri drąsiai. Lietuviai yra linkę eksperimentuoti, o investuoja tada, tada, kai įsitikina inovacijų teikiamomis naudomis.
„Vis daugiau prekybininkų žvelgia į inovacijas ne kaip į vienkartinį įrankį, o kaip į nuolatinį procesą, kuris leidžia kurti konkurencinį išskirtinumą ir didinti pelningumą.“, – pabrėžia A. Kalašinskas.